Luiselli, Valerija. Prarastųjų vaikų archyvas: romanas/ V. Luiselli; iš anglų k. vertė Marija Bogušytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 463 p.
Angelai niekada nežino, ar jie gyvena tarp gyvųjų, ar tarp mirusiųjų… p. 403
Įspūdinga knyga. Aišku, ne tiems, kam patinka įtemptas siužetas, ryškūs charakteriai, blogio ir gėrio konfrontacijos.
Hjorth, Vigdis. Palikimas: romanas/ V. Hjorth; iš norvegų k. vertė Agnė Guigaitė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 312 p.
Pagalvok, kaip jaučiasi Dievas p.300
<…> mokėsi būti laukų lelija ir padangių paukščiu, kuris tyliai ir paklusniai dalyvauja čia ir dabar, mokėsi kolekcionuoti laimės akimirkas, kurios sušildytų, jei ateitų sunkūs laikai, ji nujautė, kad gali ateiti sunkūs laikai. p. 248
Chamberlain, Mary. Paslėpta: romanas/ M. Chamberlain; iš anglų k. vertė Vilma Krinevičienė. – Vilnius: Balto, 2019. – 368 p.
Individualios atminties svarba liudijant istoriją
Kiek beprabėgtų laiko, kiek bežinotume apie įvairius Antrojo pasaulinio karo įvykius, žiaurumus, o knygos vis rašomos, rašytojai vis atsigręžia į praeitį ir, aišku, kad temomis ir veikėjų prototipais tai neišsemiamas laikotarpis. Kaip sakoma kažkada skaitytame „Mėnulio tigre“: kiekvienas patyrė savo karą. Milijonai žmonių, įtraukti į skerdynes ir kankinimus, likę gyvi, liko ir su savo patirtimis, kurias nuoširdžiai papasakoti turbūt retas galėjo. Didvyriškumas, drąsa, pasiaukojimas – įprasti žodžiai kalbant apie karą vienaip – propagandiškai. Kaltė, skausmas, žudymas – smerkiant ir vertinant antraip, bet irgi pakankamai abstrakčiai. Bet karo žmonių atmintis kiekvieno unikali, gal ir panaši į vienas kito, bet neįmanoma papasakoti nežeminant savęs, nejaučiant kaltės, pasireiškusių silpnybių, išgyvenimo instinktų, netgi išlikimo kaltės. Bėgant laikui menininko intuicija ir vaizduotė, girdėti pasakojimai ir archyvinė medžiaga leidžia vis laisviau interpretuoti ir prasiskverbti į nutylėtus faktus. Ir nusikaltimus.
McConaghy, Charlotte. Migracijos: romanas/ C. McConaghy; iš anglų k. vertė Jovita Groblytė-Hazarika. – Vilnius: Baltos lankos, 2021. – 345 p.
Nepasiekiama harmonija
Ekologinė tema, regis, šių dienų literatūroje ant bangos, ir nieko keisto: pasaulis tirpsta, kaista, iš esmės net neaišku, kas darosi – mokslo ir ekonominių technologijų pasiekimai teikia ne tik lengvesnį būvį ir patogumus, bet ir neprognozuojamą esatį. Virusai, uraganai, potvyniai… Ar visatos poelgiai tampa nevaldomi? Kiek mokslas veda į priekį, o kiek atgal – į prapultį nuo stichijų ir homo bejėgystes?
Pukelytė, Ina. Panelės iš Laisvės alėjos: romanas/ I. Pukelytė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 231 p.
Suplokštinta istorija
Galima sakyti, akimirksniu perskaityta knyga. Jau pavadinimas žada nukelti į nostalgišką praeities Kauno laikotarpį. Į Laisvės alėjos kultūrinę ir bohemišką klestėjimo atmosferą (pasakojimas pradedamas 1932 metais) su Konrado kavine, Versaliu, Metropoliu, kino teatru (ais?), skrybėlėtomis ir lapėmis pečius apsigaubusiomis poniomis, lygiai tokiomis kaip knygos viršelis siūlo – ką daugiau tikiesi sutikti smetoninį (pasirodo, ne vien) Kauną vaizduojančiame kūrinyje? Numanymą: kas bebūtų pasakojama, bus nuspėjama. Kodėl taip pesimistiškai? Tiesiog dabar madinga iliustruoti istoriją, („Remontas“, „Lizos butas“…) o ne bandyti kurti asmenybes ar per veikėjus atskleisti erdvėlaikio ypatumus. Atvirkščiai: daug detalių, daug stengimosi atkurti buities, aprangos, dar kažkieno smulkmenas – gal ir ne smulkmenas – panaudojant žmogiškąsias figūras kaip pakabas toms detalėms užkarti. Nuspėjama, nes istorija, bent jau lakoniškai nusėdusi atmintyje ir, aišku, gali stebinti naujai švystelėjusiais atspalviais, bet, vargu, ar nustebins baigtimis. Ne kaip atskirų žmonių gyvenimai. Kaip sakoma, kiekvieno – atskiras pasaulis. Bėda, kad iliustruojant veikėjais istoriją, ieškoma ne unikalių ar kad ir įprastų, bet savitai pasakojamų išgyvenimų,o stengiamasi pritapti prie istorijos stereotipų. Na, panašiai, kaip lape pečius dengianti panelė.
Allende, Isabel. Klajonių metai: romanas/ I. Allende; iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 364 p.
Karo pabėgėlių patirtys
Kai skaitai tos pačios rašytojos kažkelintą knygą, pastebi panašumus tiek struktūros, tiek temų pasirinkimo ir jų vystymo požiūriu. I. Allende dažnai atsiremia į sukrėtusius žmoniją istorinius kataklizmus, šeimos ir meilės peripetijas dūžtant likimams, iškeldama amžinąsias vertybės – meilę, draugystę, širdies gerumo svarbą skaudžius išgyvenimus patyrusiems veikėjams tarsi kompensuojant likimo neteisybes ir suteikiant galimybę patirti ir gerąsias egzistencijos puses.
Helgason, Hallgrimur. 60 kilogramų saulės šviesos: romanas/ H. Helgason; iš islandų k. vertė Jūratė Akucevičiūtė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 446 p.
Neliūdėk, neliūdėk, motin mana
Savitas ir stiprus pasakojimas apie vieną atšiauriausių Europos vietų – Islandiją devyniolikto a. antroje pusėje, dvidešimto a. pradžioje. Šaltis, ledas, sniegas, vandens stichija, žeminėse kartu su gyvuliais gyvenantys žmonės, susirišantys virve per pūgas, o šiurpiausia, aišku, iš šių dienų perspektyvos – negeidautini kūdikiai – netekėjusių moterų arba kai šeima nebegali išmaitinti – paliekami šalčiui arba numetami į vandenį. Ir ta tema vykusiai į siužetą įpinta liaudies dainos „ Neliūdėk, neliūdėk, motin mana“ motyvu.
Plath, Sylvia. Stiklo gaubtas: romanas/ S. Plath; iš anglų k. vertė Rasa Akstinienė. – Vilnius: Sofoklis, 2020. – 255 p.
Gyvenimo ir mirties instinktai
Užverti paskutinį puslapį ir… ką gali pasakyti – liūdna knyga. Akivaizdžiai parašyta iš patirties, paprastai ir įtikinamai. Autorė atidžiai ir negailestingai, tiesa, ir su lengvu humoru fiksuoja liguistus potyrius, aplinką, svetimu tapusį pasaulį ir žmones. Skausmingai beviltiška istorija, kai nei iš šio, nei iš to jauną merginą užklumpa sunki depresija su savižudybės sindromu.
Evaristo, Bernardine. Mergaitė, moteris, kita: romanas/ B. Evaristo; iš anglų k. vertė Akvilina Cicėnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 429 p.
Nepasiduok
mes visi tik norime būti savimi ir kad mums pasaulyje būtų gerai p. 304
Mytting, Lars. Plauk su skęstančiais: romanas/ L. Mytting; iš norvegų k. vertė Viktorija Gercmanienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 414 p.
Kad mirusieji pasitikėtų
Sudėtinga šeimos istorija per jauno vaikino paieškas ir norą sužinoti kas jis, kas jo tėvai, senelis, dėdė. Išsiaiškinti tapatybę, tuomet gyventi toliau. Bet ar praeitis negali būti per skaudi ir trikdyti? Ir kiek kas nori žinoti tos tiesos ir koks laikas tam tinkamiausias?
Slimani, Leila. Žmogėdros sode: romanas/ L. Slimani; iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 207 p.
Be sentimentų
Stiprios destrukcinės jėgos apimta moteris. Lyg ir sąmoninga, lyg ir ne visai. Kaip lošėjas, kaip alkoholikas suvokiantys juos žudančią priklausomybę, bet negalintys sustoti. Apie alkoholikus dažnai sako: neturi atsparumo geno. Gėrimui. Matyt, gali visokių genų žmogui trūkti ir, ką čia ir kalbėti, tokiu atveju niekaip nepagrįsi nei jų elgesio, nei jų savęs ir artimųjų beprasmio alinimo, o ir psichologiškai neįsikibsi į vaikystės skaudulius ar kažkieno suformuotą nepilnavertiškumo sindromą.
Dirsytė, Sonata. Fata Morgana: istorinis romanas/ S. Dirsytė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 176 p.
Tolstančios praeities mistika
Maloniai susiskaičiusi lietuvių klasiką primenanti knyga. Jeigu būtų užsienio romanas, turbūt pavadintume magiškojo realizmo, šiuo atveju įvardijamas kaip istorinis. Legendos persipina su protėvių atsiminimais, tikrovė su prietarais ir antgamtiškojo pasaulio elementais.
Hargrave, Kiran Millwood. Malonės: romanas/ K. M. Hargrave; iš anglų k. vertė Eglė Raudonikienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 368 p.
Religinių malonių paradoksai
Kiran Millwood (1990) – prozininkė, poetė, dramaturgė. Vaikystėje ji norėjo būti kate arba katės savininke, arba tapti pirmąja moterimi Marse. Kol kas tik vienas noras išsipildė, bet Kiran greitai suprato, kad buvimas rašytoja leidžia fantazuoti, kiek tik nori.
Skaityti toliau
Messina, Laura Imai. Tai, ką patikime vėjui: romanas/ L. I. Messina; iš italų k. vertė Rasa Klioštoraitytė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 230 p.
Vėjas yra Dievas
Poetiška ir subtili knyga apie universalius išgyvenimus: artimųjų netekties skausmą, liūdesį, ilgesį, ryšio su išėjusiais paieškas ir, aišku, stengimąsi toliau gyventi.
Urrea, Luis Alberto. Puolusių angelų namai: romanas/ L. A. Urrea; iš anglų k. vertė Aidas Jurašius ir Paula Urbonaitė. – Vilnius: Balto, 2020. – 368 p.
Juokas pro ašaras
Luisas Alberto Urrea (1955) – meksikiečių amerikiečių poetas, romanistas ir eseistas. Tai žinomas ir produktyvus, dažniausiai vadinamas pasienio, rašytojas, besinaudojantis dvikultūre patirtimi, gvildenantis meilės, netekties ir triumfo temas. Laimėjęs įvairiausių premijų, tapęs daugelio dalyviu ar finalininku (Pulicerio).
Postorino, Rosella. Ragautojos: romanas/ R. Postorino, iš italų k. vertė Rasa Klioštoraitytė. – Vilnius: Alma littera,, 2020. – 318 p.
Amputuota epocha
1943-ieji, teritorijoje netoli Vilko irštvos nuošalus Didžiojo Parčo kaimas Rytprūsiuose ir įprastas/neįprastas karo gyvenimas. Ar gali kada nors kataklizmų laikas tapti įprastu, netgi žvelgiant iš aštuoniasdešimties metų perspektyvos?
Yanagihara, Hanya. Mažas gyvenimas: romanas/ H. Yanagihara; iš anglų k. vertė Marius Burokas. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 666 p.
Nepakeliama būties…
2015 metais JAV išleistas H. Yanagihara (1974) „Mažas gyvenimas“ susilaukė neįtikėtino dėmesio, skaitytojų liaupsių, aišku, ir besipiktinančių pasisakymų, o ir kritikos palankaus vertinimo. Romanas įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prizer“, 2015 m. laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“.
Faulks, Sebastian. Paukščių čiulbėjimas: romanas/ S. Faulks; iš anglų k. vertė Paulė Budraitė – Vilnius: Jotema, 2020. – 544 p.
Tarp banalybių ir patetikos
Britų autorius ir žurnalistas S. Faulks (1953) po studijų dirbęs mokytoju privačioje mokykloje, vėliau žurnalistu leidiniuose „Daily“ ir „Sunday Telegraph“, vėliau tapęs „The Independent“ redaktoriumi, pirmąjį romaną parašė 1984-tais metais.
Powers, Richard. Medžių istorija: romanas/ R. Powers; iš anglų k. vertė I. Venskevičiūtė. – Vilnius: Alma iittera, 2020. – 621 p.
Žvejo daina teka giliai po upe (Vang Vėjus)
Entuziastingai papasakota knyga. Su energija ir užmojais. Įtampa išlaikoma iki paskutinės eilutės, nors beviltiškumas idėjine prasme jaučiasi vos ne nuo pradžios.
Prins, Jurate. Olandiško sūrio skonis: biografinis romanas/ J. Prins. – Marijampolė: Piko valanda, 2019. – 300 p.
Biografinio romano spąstai
Kaip autorė žiūrėdama į žmones gatvėje pastebi: kiekvienas vaikštantis – biografinis romanas. Ar kiekvieno žmogaus gyvenimą galima paversti literatūriniu tekstu? O dar įdomiu, intriguojančiu?
