Makine, Andre. Mano draugas armėnas: romanas/ A. Makine; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 126 p.
Paliesti dangų
A. Makine skaitytuose kūriniuose šviesos paieškos, atrodo, neišvengiamos: kur begyventų žmogus, koks sudėtingas bebūtų laikas ir egzistencinės komplikacijos – vis tik net beviltiškoje situacijoje įsvysta nors spindesio atšvaitas, pakeičiantis gyvenimo sampratą ar įžiebiantis viltį ir jėgų pakelti sunkį.
Rijneveld, Marieke Lucas. Vakaro nejauka: romanas/ M. L. Rijneveld; iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė. – Vilnius: Baltos lankos, 2021. – 283 p.
Tamsūs vaikystės užkaboriai
Daug mirties, kankinimų, kūniškų bandymų, tikėjimo ir kančios, neapykantos Dievui ir sielos šauksmo – gelbėkit. Troškimo pažvelgti į save ir kartu pabėgti nuo savęs.
Abgaryan, Narime. Iš dangaus nukrito trys obuoliai: romanas/ N. Abgaryan; iš rusų k. vertė Alma Lapinskienė, Vilnius: Balto, 2021. – 255 p.
Likimo sūpuoklėse tarp dangaus ir žemės
Įstabus maginio realizmo romanas apie Armėnijos Maniš-karo viršukalnės kaimą, esantį atskirtyje nuo pasaulio ir, regis, realaus laiko: karas, žemės drebėjimas, badas, karas – nuo žmogaus nepriklausomi atskaitos taškai, fiksuojantys laiką ir įsirėžiantys atmintin kaip lemties ženklai – saujelė nuo visų negandų užsilikusių senolių tarsi kokiose užmirštose laiko sūpynėse tarp dangaus ir žemės.
Malaparte, Curcio. Kaput: romanas/ C. Malaparte; iš italų k. Vertė Tomas Venclova. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 618 p.
Knyga iš praeities
Ko dar nežinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Daugybė įvairių dokumentų, fiction kūrinių, filmų, kokia atrodytų neišsemiama tema, vis dėlto, atrodo, ištyrinėta ir matoma labiau negu dabartis.
Vojnovič, Goran. Figmedis: romanas/ G. Vojnovič; iš slovėnų k. vertė Laima Masytė. – Vilnius: Kitos knygos, 2021. – 358 p.
Nereikia būti vienam, kad pasijustum vienišas. p. 33
Nestabiliame istorijos ir šeimų pasaulyje vis dėlto išlieka kas nors ir pastovaus, ką pamačius po keleto metų, galima nustebti – ooo! niekas nesikeičia; galima sugrįžti į vaikystę ir patirti saugumą, o ne tik gyvenimo auginamas baimes, pagaliau suvokti, kas yra svarbiausia, kas teikia nusiraminimą ir tikrumą. Kas iš mūsų nepamename V. Krėvės Grainio liepos, lemiančios ir gyvenimą, ir mirtį, ir negalėjusio niekuo užpildyti atsiradusią tuštumą po medžio nupjovimo senolio Lapino? Ir tai ne eko kūrinys, kaip dabar madinga ir itin aktualu, tiesiog anksčiau kaimiškajame periode žmogaus ir gamtos santykis buvo tiesiog natūraliai svarbus ir gerbiamas. O esant tarpusavio ryšiui nevyko ir eko tragedijos. Ar vyko?
Raney, Karen. Visi pasaulio vandenys: romanas/ K. Raney; iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 405 p.
<…> turėti vaiką reiškia turėti dvilypį protą. Jokia mintis ir joks veiksmas nebepriklauso man vienai. p.11
Tokarczuk, Olga. Varyk savo Arklą per mirusiųjų Kaulus: romanas/ O. Tokarczuk; iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 260 p.
Moralinių įsitikinimų ir įstatymų dilema
2009 metais išleista O. Tokarczuk knyga ne tai kad neprarado aktualumo, bet, regis, ji ypač taikli šių dienų situacijai: gamtos ir žmogaus priešprieša, kai neapsikentusi gamta besaikio eksploatavimo ir naikinimo pradeda keršyti, na, gal atsilyginti tuo pačiu, žmonijai.
Giordano, Paolo. Užgrobti dangų: romanas/ P. Giordano; iš italų k. vertė Rasa Klioštoraitytė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 464 p.
Niekada nesiliauji pažinęs kito
Italų autoriaus, išgarsėjusio savo debiutiniu romanu „Pirminių skaičių vienatvė“ ketvirtasis fiction kūrinys: apie jaunų žmonių bandymus atrasti vietą pasaulyje, idealizmą, sielos ir materialiojo pasaulio dermių paieškas.
Powers, Richard. Orfėjas: romanas/ R. Powers; iš anglų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 393 p.
Laiko pabaigai
Muzika. Daug muzikos. Daug literatūros. Ir chemijos. Ir genialaus, bet sėkmės nesulaukusio avangardinės muzikos kompozitoriaus, mėgėjo chemiko netikėtas išgarsėjimas sulaukus septyniasdešimties perdėtai tiesmukai ir primityviai saugumu susirūpinusioje šalyje. Tuo pačiu ir klausimas kaip ir „Medžių istorijoje“, ar šiuolaikinis žmogus gali būti saugus reikšdamas savo pažiūras ar užsiimdamas pomėgiais nesupainiojant jo su teroristais, nusikaltėliais ar paprasčiausiai panaudojant kaip atpirkimo ožį įrodant, kokie dideli pavojai ir kaip gerai dirba spec. tarnybos.
Makine, Andrei. Mylima moteris: romanas/ A. Makine; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 278 p.
Mes gerokai šakotesni negu tas mažutis aš. p. 103
A. Makine – mano mėgstamas autorius ir, kaip kas bevertintų, lieku prie savo (ne)sveiko polinkio jo istorijoms. Be abejo, ir naujai išversta knyga – tikras džiaugsmas.
Chessex J. Vienas žydas dėl pavyzdžio: romanas/ J. Chessex; iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. – Vilnius: Žara, 2019. – 79 p.
Balsas iš Antrojo pasaulinio karo
Vienos knygos pasimiršta dar skaitant, kitos – ir praėjus ilgokam laikui plaukioja atmintyje, o kartais įstrigę kaip pašinas – karts nuo karto suskausta. J. Chessex (1934-2009) „Tironas“. Vidinės negalios ištiktas jaunas žmogus. Jo smukimo tamson kelias pavaizduotas taip susitelkiant į juodąsias ar depresijos stipriai apvaldytos asmenybės puses, kad stingdo beviltiškumu, atrodo, veikėjas pripildytas pražūties nuodų, vedančių tik į vieną – susinaikinimo tikslą.
Služitel, Grigorij. Savelijaus dienos: romanas/ G. Služitel; iš rusų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 263 p.
Katino filosofo kelionės
Ar daug yra knygų su personifikuotais gyvūnais protagonistų vaidmenyse? Kitas klausimas norom nenorom kylantis, ar autoriui lengviau išsakyti norimas mintis per simbolius, alegorijas?
Springora, Vanessa. Abipusiu sutikimu: (Ne)uždraustų santykių istorija: atsiminimai; iš prancūzų k. vertė Greta Štikelytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 141 p.
Ar literatūra viską pateisina?
Trauminę paauglystę išgyvenusios moters pasakojimas, siekiant išsivaduoti nuo persekiojančių vaizdinių ir emocijų, palengvinti savo būseną tiesiog išrašant patirtis.
Pfeijffer, Ilja Leonard. Grand Hotel Europa: romanas/ I. L. Pfeijffer; iš nyderlandų k. vertė Jolita Urnikytė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 622 p.
Meilė masinio turizmo laikais
Asociacija su M. Houellebecqu, kuriuo vieni žavisi kaip taikliu, nors ir cinišku Europos sąmonės kritiku, kiti negali pakęsti jo intelektualinio snobizmo, vienaip ar kitaip – drąsos ir cinkelio, o ir originalumo šiam autoriui tikrai netrūksta. Na, I. L. Pfeijfferio Europa, bent jau man, dar žiauresnė: pseudovertybėmis tapę anksčiau buvę pamatiniai dalykai perleidžiami per negailestingą ir ironišką rašytojo žvilgsnį ir kalbą. Europa be ateities, murkdymasis ir gyvenimas iš praeities, europrojektai vietoj meno, masinis turizmas, imigracija, o „didžiausias mūsų statinys, kurį kuriame, yra pasaulinis interneto tinklas. Tai mūsų kartos paminklas.“ p. 568
Doerr, Anthony. Malonės sniegas: romanas/ A. Doerr; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 477 p.
Kas juda į priekį – laikas kiaurai žmones ar žmonės laiku, nelyginant debesys dangumi? p. 78
Grožio ir šviesos knyga. Itin poetiška, tikras iššūkis vertėjams. Skaitytojas panardinamas į magišką atmosferą su regimaisiais, girdimaisiais („jis girdėjo, kaip dugnu šliuožia ledas, brūžindamas akmenis, – garsas tarsi būtų traiškomos į rankšluostį susuktos taurės“ p. 325), uodžiamaisiais pojūčiais, daug peizažų – nenuobodžių ir foninių, ne, greičiau personifikuotų, atliepiančių veikėjų būsenas, padedančių jiems išlikti ar net išvalančių sielas ir nerimą. Kova tarp nevilties ir meilės – realistinė kiekvienam gyvenančiam būdinga paradigma. Tarp likimo ir sąmoningo veiksmo. Pykčio ir atleidimo. Susitaikymo ir vilties. Amžinybės ir efemerijios. Apie išankstinį apsisprendimą, šeimos prigimtį, atleidimą ir žmonių bei gamtos pasaulio sankirtas.
Tyler, Anne. Mėgėjiška santuoka: romanas/ A. Tyller; iš anglų k. vertė Rūta Razmaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 357 p.
Mažumo dydis
Gyvenimą kaip ir drabužį turėtų leisti pirmiausia prisimatuoti. Prisitaikyti, kas geriausiai tinka, o tada jau ir voile. Kad klystant, įsiskaudinant bent jau nenokautuoti savęs neesminiais dalykais. O gal iš tikrųjų kaip kažkurioje filosofijoje sakoma, mes jau ne pirmą kartą gyvename, ir gauname pagal nuopelnus už ankstesnį gyvenimą. Atgimstame tuo, ką užsitarnavome, susitinkame su tais, kurių verti.
Gal ir gyvenimas šeimoje tik repeticija tikrajam santykių procesui. Ar įmanu iš karto žinoti, kaip elgtis dviems žmonėms, kaip mylėti, kaip nesileisti užpustomiems buities ir monotonijos, kaip auginti vaikus, kad jie nesubyrėtų vos įžengę paauglystėn?
Paslaptinga trilogija apie gyvenimą ir mirtį
Imant į rankas J. M. Coetzee knygą negali net numanyti, kur būsi vedamas. Aišku, kad ne banalybių ir pramoginei literatūrai įprastu keliu. Alegorijų ir simbolių kupina trilogija apie berniuko Dovydo gyvenimą, pavadinimuose matant Jėzaus vardą pirmiausia tikiesi sąsajų su Biblija, o tiesiogiai to neperskaitant, vis suki galvą – kodėl gi tokie pavadinimai.
Swift, Graham. Vandenų žemė: romanas/ G. Swift; iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 368 p.
Istorija yra poringė
Nedažnai, bet būna, kai skaitant knygą mintiji, po galais, kiek rašytojas gali žinoti visokių neįtikimiausių dalykų – nuo buities iki mokslo, psichologijos, plius lyg chirurgo skalpeliu gebėti skrosti įvairiausius gyvenimo sluoksnius. Kas tai – genijai? Aiškiaregiai? Gimę pažymėti talentais? O gal tiesiog maximum darbo? Paslaptis.
Rykštaitė, Vaiva. Lizos butas: romanas/ V. Rykštaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 260 p.
Apsitrynęs vaikystės albumas
Pasakojimas apie vaikystės butą, vis keičiančią vyrus mamą ir chaotiškoje aplinkoje augančią tolerantę mergaitę.
Kastija 