Giordano, Paolo. Užgrobti dangų: romanas/ P. Giordano; iš italų k. vertė Rasa Klioštoraitytė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 464 p.
Niekada nesiliauji pažinęs kito
Italų autoriaus, išgarsėjusio savo debiutiniu romanu „Pirminių skaičių vienatvė“ ketvirtasis fiction kūrinys: apie jaunų žmonių bandymus atrasti vietą pasaulyje, idealizmą, sielos ir materialiojo pasaulio dermių paieškas.
Powers, Richard. Orfėjas: romanas/ R. Powers; iš anglų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 393 p.
Laiko pabaigai
Muzika. Daug muzikos. Daug literatūros. Ir chemijos. Ir genialaus, bet sėkmės nesulaukusio avangardinės muzikos kompozitoriaus, mėgėjo chemiko netikėtas išgarsėjimas sulaukus septyniasdešimties perdėtai tiesmukai ir primityviai saugumu susirūpinusioje šalyje. Tuo pačiu ir klausimas kaip ir „Medžių istorijoje“, ar šiuolaikinis žmogus gali būti saugus reikšdamas savo pažiūras ar užsiimdamas pomėgiais nesupainiojant jo su teroristais, nusikaltėliais ar paprasčiausiai panaudojant kaip atpirkimo ožį įrodant, kokie dideli pavojai ir kaip gerai dirba spec. tarnybos.
Makine, Andrei. Mylima moteris: romanas/ A. Makine; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 278 p.
Mes gerokai šakotesni negu tas mažutis aš. p. 103
A. Makine – mano mėgstamas autorius ir, kaip kas bevertintų, lieku prie savo (ne)sveiko polinkio jo istorijoms. Be abejo, ir naujai išversta knyga – tikras džiaugsmas.
Chessex J. Vienas žydas dėl pavyzdžio: romanas/ J. Chessex; iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. – Vilnius: Žara, 2019. – 79 p.
Balsas iš Antrojo pasaulinio karo
Vienos knygos pasimiršta dar skaitant, kitos – ir praėjus ilgokam laikui plaukioja atmintyje, o kartais įstrigę kaip pašinas – karts nuo karto suskausta. J. Chessex (1934-2009) „Tironas“. Vidinės negalios ištiktas jaunas žmogus. Jo smukimo tamson kelias pavaizduotas taip susitelkiant į juodąsias ar depresijos stipriai apvaldytos asmenybės puses, kad stingdo beviltiškumu, atrodo, veikėjas pripildytas pražūties nuodų, vedančių tik į vieną – susinaikinimo tikslą.
Služitel, Grigorij. Savelijaus dienos: romanas/ G. Služitel; iš rusų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 263 p.
Katino filosofo kelionės
Ar daug yra knygų su personifikuotais gyvūnais protagonistų vaidmenyse? Kitas klausimas norom nenorom kylantis, ar autoriui lengviau išsakyti norimas mintis per simbolius, alegorijas?
Springora, Vanessa. Abipusiu sutikimu: (Ne)uždraustų santykių istorija: atsiminimai; iš prancūzų k. vertė Greta Štikelytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 141 p.
Ar literatūra viską pateisina?
Trauminę paauglystę išgyvenusios moters pasakojimas, siekiant išsivaduoti nuo persekiojančių vaizdinių ir emocijų, palengvinti savo būseną tiesiog išrašant patirtis.
Pfeijffer, Ilja Leonard. Grand Hotel Europa: romanas/ I. L. Pfeijffer; iš nyderlandų k. vertė Jolita Urnikytė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 622 p.
Meilė masinio turizmo laikais
Asociacija su M. Houellebecqu, kuriuo vieni žavisi kaip taikliu, nors ir cinišku Europos sąmonės kritiku, kiti negali pakęsti jo intelektualinio snobizmo, vienaip ar kitaip – drąsos ir cinkelio, o ir originalumo šiam autoriui tikrai netrūksta. Na, I. L. Pfeijfferio Europa, bent jau man, dar žiauresnė: pseudovertybėmis tapę anksčiau buvę pamatiniai dalykai perleidžiami per negailestingą ir ironišką rašytojo žvilgsnį ir kalbą. Europa be ateities, murkdymasis ir gyvenimas iš praeities, europrojektai vietoj meno, masinis turizmas, imigracija, o „didžiausias mūsų statinys, kurį kuriame, yra pasaulinis interneto tinklas. Tai mūsų kartos paminklas.“ p. 568
Doerr, Anthony. Malonės sniegas: romanas/ A. Doerr; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 477 p.
Kas juda į priekį – laikas kiaurai žmones ar žmonės laiku, nelyginant debesys dangumi? p. 78
Grožio ir šviesos knyga. Itin poetiška, tikras iššūkis vertėjams. Skaitytojas panardinamas į magišką atmosferą su regimaisiais, girdimaisiais („jis girdėjo, kaip dugnu šliuožia ledas, brūžindamas akmenis, – garsas tarsi būtų traiškomos į rankšluostį susuktos taurės“ p. 325), uodžiamaisiais pojūčiais, daug peizažų – nenuobodžių ir foninių, ne, greičiau personifikuotų, atliepiančių veikėjų būsenas, padedančių jiems išlikti ar net išvalančių sielas ir nerimą. Kova tarp nevilties ir meilės – realistinė kiekvienam gyvenančiam būdinga paradigma. Tarp likimo ir sąmoningo veiksmo. Pykčio ir atleidimo. Susitaikymo ir vilties. Amžinybės ir efemerijios. Apie išankstinį apsisprendimą, šeimos prigimtį, atleidimą ir žmonių bei gamtos pasaulio sankirtas.
Tyler, Anne. Mėgėjiška santuoka: romanas/ A. Tyller; iš anglų k. vertė Rūta Razmaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 357 p.
Mažumo dydis
Gyvenimą kaip ir drabužį turėtų leisti pirmiausia prisimatuoti. Prisitaikyti, kas geriausiai tinka, o tada jau ir voile. Kad klystant, įsiskaudinant bent jau nenokautuoti savęs neesminiais dalykais. O gal iš tikrųjų kaip kažkurioje filosofijoje sakoma, mes jau ne pirmą kartą gyvename, ir gauname pagal nuopelnus už ankstesnį gyvenimą. Atgimstame tuo, ką užsitarnavome, susitinkame su tais, kurių verti.
Gal ir gyvenimas šeimoje tik repeticija tikrajam santykių procesui. Ar įmanu iš karto žinoti, kaip elgtis dviems žmonėms, kaip mylėti, kaip nesileisti užpustomiems buities ir monotonijos, kaip auginti vaikus, kad jie nesubyrėtų vos įžengę paauglystėn?
Paslaptinga trilogija apie gyvenimą ir mirtį
Imant į rankas J. M. Coetzee knygą negali net numanyti, kur būsi vedamas. Aišku, kad ne banalybių ir pramoginei literatūrai įprastu keliu. Alegorijų ir simbolių kupina trilogija apie berniuko Dovydo gyvenimą, pavadinimuose matant Jėzaus vardą pirmiausia tikiesi sąsajų su Biblija, o tiesiogiai to neperskaitant, vis suki galvą – kodėl gi tokie pavadinimai.
Swift, Graham. Vandenų žemė: romanas/ G. Swift; iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 368 p.
Istorija yra poringė
Nedažnai, bet būna, kai skaitant knygą mintiji, po galais, kiek rašytojas gali žinoti visokių neįtikimiausių dalykų – nuo buities iki mokslo, psichologijos, plius lyg chirurgo skalpeliu gebėti skrosti įvairiausius gyvenimo sluoksnius. Kas tai – genijai? Aiškiaregiai? Gimę pažymėti talentais? O gal tiesiog maximum darbo? Paslaptis.
Rykštaitė, Vaiva. Lizos butas: romanas/ V. Rykštaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 260 p.
Apsitrynęs vaikystės albumas
Pasakojimas apie vaikystės butą, vis keičiančią vyrus mamą ir chaotiškoje aplinkoje augančią tolerantę mergaitę.
Luiselli, Valerija. Prarastųjų vaikų archyvas: romanas/ V. Luiselli; iš anglų k. vertė Marija Bogušytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 463 p.
Angelai niekada nežino, ar jie gyvena tarp gyvųjų, ar tarp mirusiųjų… p. 403
Įspūdinga knyga. Aišku, ne tiems, kam patinka įtemptas siužetas, ryškūs charakteriai, blogio ir gėrio konfrontacijos.
Hjorth, Vigdis. Palikimas: romanas/ V. Hjorth; iš norvegų k. vertė Agnė Guigaitė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 312 p.
Pagalvok, kaip jaučiasi Dievas p.300
<…> mokėsi būti laukų lelija ir padangių paukščiu, kuris tyliai ir paklusniai dalyvauja čia ir dabar, mokėsi kolekcionuoti laimės akimirkas, kurios sušildytų, jei ateitų sunkūs laikai, ji nujautė, kad gali ateiti sunkūs laikai. p. 248
Chamberlain, Mary. Paslėpta: romanas/ M. Chamberlain; iš anglų k. vertė Vilma Krinevičienė. – Vilnius: Balto, 2019. – 368 p.
Individualios atminties svarba liudijant istoriją
Kiek beprabėgtų laiko, kiek bežinotume apie įvairius Antrojo pasaulinio karo įvykius, žiaurumus, o knygos vis rašomos, rašytojai vis atsigręžia į praeitį ir, aišku, kad temomis ir veikėjų prototipais tai neišsemiamas laikotarpis. Kaip sakoma kažkada skaitytame „Mėnulio tigre“: kiekvienas patyrė savo karą. Milijonai žmonių, įtraukti į skerdynes ir kankinimus, likę gyvi, liko ir su savo patirtimis, kurias nuoširdžiai papasakoti turbūt retas galėjo. Didvyriškumas, drąsa, pasiaukojimas – įprasti žodžiai kalbant apie karą vienaip – propagandiškai. Kaltė, skausmas, žudymas – smerkiant ir vertinant antraip, bet irgi pakankamai abstrakčiai. Bet karo žmonių atmintis kiekvieno unikali, gal ir panaši į vienas kito, bet neįmanoma papasakoti nežeminant savęs, nejaučiant kaltės, pasireiškusių silpnybių, išgyvenimo instinktų, netgi išlikimo kaltės. Bėgant laikui menininko intuicija ir vaizduotė, girdėti pasakojimai ir archyvinė medžiaga leidžia vis laisviau interpretuoti ir prasiskverbti į nutylėtus faktus. Ir nusikaltimus.
McConaghy, Charlotte. Migracijos: romanas/ C. McConaghy; iš anglų k. vertė Jovita Groblytė-Hazarika. – Vilnius: Baltos lankos, 2021. – 345 p.
Nepasiekiama harmonija
Ekologinė tema, regis, šių dienų literatūroje ant bangos, ir nieko keisto: pasaulis tirpsta, kaista, iš esmės net neaišku, kas darosi – mokslo ir ekonominių technologijų pasiekimai teikia ne tik lengvesnį būvį ir patogumus, bet ir neprognozuojamą esatį. Virusai, uraganai, potvyniai… Ar visatos poelgiai tampa nevaldomi? Kiek mokslas veda į priekį, o kiek atgal – į prapultį nuo stichijų ir homo bejėgystes?
Pukelytė, Ina. Panelės iš Laisvės alėjos: romanas/ I. Pukelytė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 231 p.
Suplokštinta istorija
Galima sakyti, akimirksniu perskaityta knyga. Jau pavadinimas žada nukelti į nostalgišką praeities Kauno laikotarpį. Į Laisvės alėjos kultūrinę ir bohemišką klestėjimo atmosferą (pasakojimas pradedamas 1932 metais) su Konrado kavine, Versaliu, Metropoliu, kino teatru (ais?), skrybėlėtomis ir lapėmis pečius apsigaubusiomis poniomis, lygiai tokiomis kaip knygos viršelis siūlo – ką daugiau tikiesi sutikti smetoninį (pasirodo, ne vien) Kauną vaizduojančiame kūrinyje? Numanymą: kas bebūtų pasakojama, bus nuspėjama. Kodėl taip pesimistiškai? Tiesiog dabar madinga iliustruoti istoriją, („Remontas“, „Lizos butas“…) o ne bandyti kurti asmenybes ar per veikėjus atskleisti erdvėlaikio ypatumus. Atvirkščiai: daug detalių, daug stengimosi atkurti buities, aprangos, dar kažkieno smulkmenas – gal ir ne smulkmenas – panaudojant žmogiškąsias figūras kaip pakabas toms detalėms užkarti. Nuspėjama, nes istorija, bent jau lakoniškai nusėdusi atmintyje ir, aišku, gali stebinti naujai švystelėjusiais atspalviais, bet, vargu, ar nustebins baigtimis. Ne kaip atskirų žmonių gyvenimai. Kaip sakoma, kiekvieno – atskiras pasaulis. Bėda, kad iliustruojant veikėjais istoriją, ieškoma ne unikalių ar kad ir įprastų, bet savitai pasakojamų išgyvenimų,o stengiamasi pritapti prie istorijos stereotipų. Na, panašiai, kaip lape pečius dengianti panelė.
Allende, Isabel. Klajonių metai: romanas/ I. Allende; iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 364 p.
Karo pabėgėlių patirtys
Kai skaitai tos pačios rašytojos kažkelintą knygą, pastebi panašumus tiek struktūros, tiek temų pasirinkimo ir jų vystymo požiūriu. I. Allende dažnai atsiremia į sukrėtusius žmoniją istorinius kataklizmus, šeimos ir meilės peripetijas dūžtant likimams, iškeldama amžinąsias vertybės – meilę, draugystę, širdies gerumo svarbą skaudžius išgyvenimus patyrusiems veikėjams tarsi kompensuojant likimo neteisybes ir suteikiant galimybę patirti ir gerąsias egzistencijos puses.
Helgason, Hallgrimur. 60 kilogramų saulės šviesos: romanas/ H. Helgason; iš islandų k. vertė Jūratė Akucevičiūtė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 446 p.
Neliūdėk, neliūdėk, motin mana
Savitas ir stiprus pasakojimas apie vieną atšiauriausių Europos vietų – Islandiją devyniolikto a. antroje pusėje, dvidešimto a. pradžioje. Šaltis, ledas, sniegas, vandens stichija, žeminėse kartu su gyvuliais gyvenantys žmonės, susirišantys virve per pūgas, o šiurpiausia, aišku, iš šių dienų perspektyvos – negeidautini kūdikiai – netekėjusių moterų arba kai šeima nebegali išmaitinti – paliekami šalčiui arba numetami į vandenį. Ir ta tema vykusiai į siužetą įpinta liaudies dainos „ Neliūdėk, neliūdėk, motin mana“ motyvu.
Plath, Sylvia. Stiklo gaubtas: romanas/ S. Plath; iš anglų k. vertė Rasa Akstinienė. – Vilnius: Sofoklis, 2020. – 255 p.
Gyvenimo ir mirties instinktai
Užverti paskutinį puslapį ir… ką gali pasakyti – liūdna knyga. Akivaizdžiai parašyta iš patirties, paprastai ir įtikinamai. Autorė atidžiai ir negailestingai, tiesa, ir su lengvu humoru fiksuoja liguistus potyrius, aplinką, svetimu tapusį pasaulį ir žmones. Skausmingai beviltiška istorija, kai nei iš šio, nei iš to jauną merginą užklumpa sunki depresija su savižudybės sindromu.
Kastija 