I. Pukelytė. Panelės iš Laisvės alėjos

Pukelytė, Ina. Panelės iš Laisvės alėjos: romanas/ I. Pukelytė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 231 p.

Suplokštinta istorija

Galima sakyti, akimirksniu perskaityta knyga. Jau pavadinimas žada nukelti į nostalgišką praeities Kauno laikotarpį. Į Laisvės alėjos kultūrinę ir bohemišką klestėjimo atmosferą (pasakojimas pradedamas 1932 metais) su Konrado kavine, Versaliu, Metropoliu, kino teatru (ais?), skrybėlėtomis ir lapėmis pečius apsigaubusiomis poniomis, lygiai tokiomis kaip knygos viršelis siūlo – ką daugiau tikiesi sutikti smetoninį (pasirodo, ne vien) Kauną vaizduojančiame kūrinyje? Numanymą: kas bebūtų pasakojama, bus nuspėjama. Kodėl taip pesimistiškai? Tiesiog dabar madinga iliustruoti istoriją, („Remontas“, „Lizos butas“…) o ne bandyti kurti asmenybes ar per veikėjus atskleisti erdvėlaikio ypatumus. Atvirkščiai: daug detalių, daug stengimosi atkurti buities, aprangos, dar kažkieno smulkmenas – gal ir ne smulkmenas – panaudojant žmogiškąsias figūras kaip pakabas toms detalėms užkarti. Nuspėjama, nes istorija, bent jau lakoniškai nusėdusi atmintyje ir, aišku, gali stebinti naujai švystelėjusiais atspalviais, bet, vargu, ar nustebins baigtimis. Ne kaip atskirų žmonių gyvenimai. Kaip sakoma, kiekvieno – atskiras pasaulis. Bėda, kad iliustruojant veikėjais istoriją, ieškoma ne unikalių ar kad ir įprastų, bet savitai pasakojamų išgyvenimų,o stengiamasi pritapti prie istorijos stereotipų. Na, panašiai, kaip lape pečius dengianti panelė.

I. Allende. Klajonių metai

Allende, Isabel. Klajonių metai: romanas/ I. Allende; iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 364 p.

Karo pabėgėlių patirtys

Kai skaitai tos pačios rašytojos kažkelintą knygą, pastebi panašumus tiek struktūros, tiek temų pasirinkimo ir jų vystymo požiūriu. I. Allende dažnai atsiremia į sukrėtusius žmoniją istorinius kataklizmus, šeimos ir meilės peripetijas dūžtant likimams, iškeldama amžinąsias vertybės – meilę, draugystę, širdies gerumo svarbą skaudžius išgyvenimus patyrusiems veikėjams tarsi kompensuojant likimo neteisybes ir suteikiant galimybę patirti ir gerąsias egzistencijos puses.

H. Helgason. 60 kilogramų saulės šviesos

Helgason, Hallgrimur. 60 kilogramų saulės šviesos: romanas/ H. Helgason; iš islandų k. vertė Jūratė Akucevičiūtė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 446 p.

Neliūdėk, neliūdėk, motin mana

Savitas ir stiprus pasakojimas apie vieną atšiauriausių Europos vietų – Islandiją devyniolikto a. antroje pusėje, dvidešimto a. pradžioje. Šaltis, ledas, sniegas, vandens stichija, žeminėse kartu su gyvuliais gyvenantys žmonės, susirišantys virve per pūgas, o šiurpiausia, aišku, iš šių dienų perspektyvos – negeidautini kūdikiai – netekėjusių moterų arba kai šeima nebegali išmaitinti – paliekami šalčiui arba numetami į vandenį. Ir ta tema vykusiai į siužetą įpinta liaudies dainos „ Neliūdėk, neliūdėk, motin mana“ motyvu.

S. Plath. Stiklo gaubtas

Plath, Sylvia. Stiklo gaubtas: romanas/ S. Plath; iš anglų k. vertė Rasa Akstinienė. – Vilnius: Sofoklis, 2020. – 255 p.

Gyvenimo ir mirties instinktai

Užverti paskutinį puslapį ir… ką gali pasakyti – liūdna knyga. Akivaizdžiai parašyta iš patirties, paprastai ir įtikinamai. Autorė atidžiai ir negailestingai, tiesa, ir su lengvu humoru fiksuoja liguistus potyrius, aplinką, svetimu tapusį pasaulį ir žmones. Skausmingai beviltiška istorija, kai nei iš šio, nei iš to jauną merginą užklumpa sunki depresija su savižudybės sindromu.

B. Evaristo. Mergaitė, moteris, kita

Evaristo, Bernardine. Mergaitė, moteris, kita: romanas/ B. Evaristo; iš anglų k. vertė Akvilina Cicėnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 429 p.

Nepasiduok

mes visi tik norime būti savimi ir kad mums pasaulyje būtų gerai p. 304

L. Mytting. Plauk su skęstančiais

Mytting, Lars. Plauk su skęstančiais: romanas/ L. Mytting; iš norvegų k. vertė Viktorija Gercmanienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 414 p.

Kad mirusieji pasitikėtų

Sudėtinga šeimos istorija per jauno vaikino paieškas ir norą sužinoti kas jis, kas jo tėvai, senelis, dėdė. Išsiaiškinti tapatybę, tuomet gyventi toliau. Bet ar praeitis negali būti per skaudi ir trikdyti? Ir kiek kas nori žinoti tos tiesos ir koks laikas tam tinkamiausias?

L. Slimani. Žmogėdros sode

Slimani, Leila. Žmogėdros sode: romanas/ L. Slimani; iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 207 p.

Be sentimentų

Stiprios destrukcinės jėgos apimta moteris. Lyg ir sąmoninga, lyg ir ne visai. Kaip lošėjas, kaip alkoholikas suvokiantys juos žudančią priklausomybę, bet negalintys sustoti. Apie alkoholikus dažnai sako: neturi atsparumo geno. Gėrimui. Matyt, gali visokių genų žmogui trūkti ir, ką čia ir kalbėti, tokiu atveju niekaip nepagrįsi nei jų elgesio, nei jų savęs ir artimųjų beprasmio alinimo, o ir psichologiškai neįsikibsi į vaikystės skaudulius ar kažkieno suformuotą nepilnavertiškumo sindromą.

S. Dirsytė. Fata Morgana

Dirsytė, Sonata. Fata Morgana: istorinis romanas/ S. Dirsytė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 176 p.

Tolstančios praeities mistika

Maloniai susiskaičiusi lietuvių klasiką primenanti knyga. Jeigu būtų užsienio romanas, turbūt pavadintume magiškojo realizmo, šiuo atveju įvardijamas kaip istorinis. Legendos persipina su protėvių atsiminimais, tikrovė su prietarais ir antgamtiškojo pasaulio elementais.

H. K. Milwood. Malonės

Hargrave, Kiran Millwood. Malonės: romanas/ K. M. Hargrave; iš anglų k. vertė Eglė Raudonikienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 368 p.

Religinių malonių paradoksai

Kiran Millwood (1990) – prozininkė, poetė, dramaturgė. Vaikystėje ji norėjo būti kate arba katės savininke, arba tapti pirmąja moterimi Marse. Kol kas tik vienas noras išsipildė, bet Kiran greitai suprato, kad buvimas rašytoja leidžia fantazuoti, kiek tik nori.

L. I. Messina. Tai, ką patikime vėjui

Messina, Laura Imai. Tai, ką patikime vėjui: romanas/ L. I. Messina; iš italų k. vertė Rasa Klioštoraitytė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 230 p.

Vėjas yra Dievas

Poetiška ir subtili knyga apie universalius išgyvenimus: artimųjų netekties skausmą, liūdesį, ilgesį, ryšio su išėjusiais paieškas ir, aišku, stengimąsi toliau gyventi.

L. A. Urrea. Puolusių angelų namai

Urrea, Luis Alberto. Puolusių angelų namai: romanas/ L. A. Urrea; iš anglų k. vertė Aidas Jurašius ir Paula Urbonaitė. – Vilnius: Balto, 2020. – 368 p.

Juokas pro ašaras

Luisas Alberto Urrea (1955) – meksikiečių amerikiečių poetas, romanistas ir eseistas. Tai žinomas ir produktyvus, dažniausiai vadinamas pasienio, rašytojas, besinaudojantis dvikultūre patirtimi, gvildenantis meilės, netekties ir triumfo temas. Laimėjęs įvairiausių premijų, tapęs daugelio dalyviu ar finalininku (Pulicerio).

R. Postorino. Ragautojos

Postorino, Rosella. Ragautojos: romanas/ R. Postorino, iš italų k. vertė Rasa Klioštoraitytė. – Vilnius: Alma littera,, 2020. – 318 p.

Amputuota epocha

1943-ieji, teritorijoje netoli Vilko irštvos nuošalus Didžiojo Parčo kaimas Rytprūsiuose ir įprastas/neįprastas karo gyvenimas. Ar gali kada nors kataklizmų laikas tapti įprastu, netgi žvelgiant iš aštuoniasdešimties metų perspektyvos?

H. Yanagihara. Mažas gyvenimas

Yanagihara, Hanya. Mažas gyvenimas: romanas/ H. Yanagihara; iš anglų k. vertė Marius Burokas. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 666 p.

Nepakeliama būties…

2015 metais JAV išleistas H. Yanagihara (1974) „Mažas gyvenimas“ susilaukė neįtikėtino dėmesio, skaitytojų liaupsių, aišku, ir besipiktinančių pasisakymų, o ir kritikos palankaus vertinimo. Romanas įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prizer“, 2015 m. laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“.

S. Faulks. Paukščių čiulbėjimas

Faulks, Sebastian. Paukščių čiulbėjimas: romanas/ S. Faulks; iš anglų k. vertė Paulė Budraitė – Vilnius: Jotema, 2020.  – 544 p.

Tarp banalybių ir patetikos

Britų autorius ir žurnalistas S. Faulks (1953) po studijų dirbęs mokytoju privačioje mokykloje, vėliau žurnalistu leidiniuose „Daily“ ir „Sunday Telegraph“, vėliau tapęs „The Independent“ redaktoriumi, pirmąjį romaną parašė 1984-tais metais. 

R. Powers. Medžių istorija

Powers, Richard. Medžių istorija: romanas/ R. Powers; iš anglų k. vertė I. Venskevičiūtė. – Vilnius: Alma iittera, 2020. – 621 p.

Žvejo daina teka giliai po upe (Vang Vėjus)

Entuziastingai papasakota knyga. Su energija ir užmojais. Įtampa išlaikoma iki paskutinės eilutės, nors beviltiškumas idėjine prasme jaučiasi vos ne nuo pradžios.

J. Prins. Olandiško sūrio skonis

Prins, Jurate. Olandiško sūrio skonis: biografinis romanas/ J. Prins. – Marijampolė: Piko valanda, 2019. – 300 p.

Biografinio romano spąstai

Kaip autorė žiūrėdama į žmones gatvėje pastebi: kiekvienas vaikštantis – biografinis romanas. Ar kiekvieno žmogaus gyvenimą galima paversti literatūriniu tekstu? O dar įdomiu, intriguojančiu?

S. Segovia. Bičių dūzgesys

Segovia, Sofia. Bičių dūzgesys: romanas/ S. Segovia; iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 488 p.

Tarp realybės ir magijos

Įkvėpta pasakojimų iš vaikystės S. Segovia (1965) istorinių įvykių fone – Meksikos agrarinė reforma, 1918 m. ispaniškojo gripo epidemija, nusinešusi daugybę gyvybių, – kuria Moralesų šeimos Linareso mieste gyvenimo sagą. Su maginiais elementais, likimo ir istorijos intarpais, visų be išimties įtakojamais veikėjų likimus. Ir neatsiejamais – realizmu ir pasaka.

A. Kavaliauskaitė. Kūnai

Kavaliauskaitė, Akvilė. Kūnai: novelės/ A. Kavaliauskaitė. – Vilnius: Balto, 2020. – 157 p.

Įlįsti į svetimą galvą

Savita autorė. Ir tai džiugina. Maksimaliai supaprastinta kalba, nerasi skambių metaforų ar būdvardžių kaskadų, regis, natūraliai, be pastangų magiški siurrealistiniai pasakojimai apie kasdienybės peripetijas. Pirmiausia, žmonių santykius. Susvetimėjimą. Tikrus ir apsimestinius būvius. Kas jis/ ji yra? Rodomoji ir numanomoji pusės. Kūnai. Ir jų slėpiniai.

J. Tumasonytė. Remontas

Tumasonytė, Jurga. Remontas: romanas/ J. Tumasonytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 239 p.

Laikmečio fiksacija

Perskaičius lietuvių autorių knygą, keista, bet reikia gerokai pagalvoti, ką apie ją pasakyti. Nors, atrodo, turėtų būti atvirkščiai – juk savos aktualijos, erdvė, tradicijos ir kultūrinė terpė. Natūralus, be tarpininko – vertėjo – perduotas žodis.

O. Pamuk. Sniegas

Pamuk, Orhan. Sniegas: romanas/ O. Pamuk; iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė–Kariniauskienė. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 512 p.

Skaitant Pamuką, skaitai Turkiją

Kodėl skaičiau šią knygą, niekaip nė sau negalėčiau paaiškinti – perdėm turkiška. Gal kad už lango tiesiog daug sniego? Islamas, tradicijos, turkiškos politinės kovos… Neįsivaizduoju, kaip jis buvo sutiktas Turkijoje, bet kažin kur toli esančiam skaitytojui, atrodo, tos šalies peripetijų tiesiog per daug. Bet… ir skaitymo malonumas: dėl gebėjimo, regis, įsiskverbti lengvai ir paprastai į žmonių ir reiškinių esmę; puikaus vertimo ir kažkokios keistos, nuolatinio snygio ir likimo apgaubtame savame/ nepažįstamame mieste besiblaškančio čechoviško protagonisto melancholijos sukeltoje lyg svaiginančios atmosferos. Politinis socialinis romanas. Skamba ne itin patraukliai. Bet… pamukiškai poetiškas ir įtraukiantis. Žiaurus ir švelnus tuo pačiu.