A. Tyler. Mėgėjiška santuoka

Tyler, Anne. Mėgėjiška santuoka: romanas/ A. Tyller; iš anglų k. vertė Rūta Razmaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 357 p.

Mažumo dydis

Gyvenimą kaip ir drabužį turėtų leisti pirmiausia prisimatuoti. Prisitaikyti, kas geriausiai tinka, o tada jau ir voile. Kad klystant, įsiskaudinant bent jau nenokautuoti savęs neesminiais dalykais. O gal iš tikrųjų kaip kažkurioje filosofijoje sakoma, mes jau ne pirmą kartą gyvename, ir gauname pagal nuopelnus už ankstesnį gyvenimą. Atgimstame tuo, ką užsitarnavome, susitinkame su tais, kurių verti.

Gal ir gyvenimas šeimoje tik repeticija tikrajam santykių procesui. Ar įmanu iš karto žinoti, kaip elgtis dviems žmonėms, kaip mylėti, kaip nesileisti užpustomiems buities ir monotonijos, kaip auginti vaikus, kad jie nesubyrėtų vos įžengę paauglystėn?

J. M. Coetzee. Jėzaus vaikystė. Jėzaus mokyklos metai. Jėzaus mirtis

Paslaptinga trilogija apie gyvenimą ir mirtį

Imant į rankas J. M. Coetzee knygą negali net numanyti, kur būsi vedamas. Aišku, kad ne banalybių ir pramoginei literatūrai įprastu keliu. Alegorijų ir simbolių kupina trilogija apie berniuko Dovydo gyvenimą, pavadinimuose matant Jėzaus vardą pirmiausia tikiesi sąsajų su Biblija, o tiesiogiai to neperskaitant, vis suki galvą – kodėl gi tokie pavadinimai.

G. Swift. Vandenų žemė

Swift, Graham. Vandenų žemė: romanas/ G. Swift; iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 368 p.

Istorija yra poringė

Nedažnai, bet būna, kai skaitant knygą mintiji, po galais, kiek rašytojas gali žinoti visokių neįtikimiausių dalykų – nuo buities iki mokslo, psichologijos, plius lyg chirurgo skalpeliu gebėti skrosti įvairiausius gyvenimo sluoksnius. Kas tai – genijai? Aiškiaregiai? Gimę pažymėti talentais? O gal tiesiog maximum darbo? Paslaptis.

V. Rykštaitė. Lizos butas

Rykštaitė, Vaiva. Lizos butas: romanas/ V. Rykštaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 260 p.

Apsitrynęs vaikystės albumas

Pasakojimas apie vaikystės butą, vis keičiančią vyrus mamą ir chaotiškoje aplinkoje augančią tolerantę mergaitę.

V. Luiselli. Prarastųjų vaikų archyvas

Luiselli, Valerija. Prarastųjų vaikų archyvas: romanas/ V. Luiselli; iš anglų k. vertė Marija Bogušytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 463 p.

Angelai niekada nežino, ar jie gyvena tarp gyvųjų, ar tarp mirusiųjų… p. 403

Įspūdinga knyga. Aišku, ne tiems, kam patinka įtemptas siužetas, ryškūs charakteriai, blogio ir gėrio konfrontacijos.

V. Hjorth. Palikimas

Hjorth, Vigdis. Palikimas: romanas/ V. Hjorth; iš norvegų k. vertė Agnė Guigaitė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 312 p.

Pagalvok, kaip jaučiasi Dievas p.300

<…> mokėsi būti laukų lelija ir padangių paukščiu, kuris tyliai ir paklusniai dalyvauja čia ir dabar, mokėsi kolekcionuoti laimės akimirkas, kurios sušildytų, jei ateitų sunkūs laikai, ji nujautė, kad gali ateiti sunkūs laikai. p. 248

M. Chamberlain. Paslėpta

Chamberlain, Mary. Paslėpta: romanas/ M. Chamberlain; iš anglų k. vertė Vilma Krinevičienė. – Vilnius: Balto, 2019. – 368 p.

Individualios atminties svarba liudijant istoriją

Kiek beprabėgtų laiko, kiek bežinotume apie įvairius Antrojo pasaulinio karo įvykius, žiaurumus, o knygos vis rašomos, rašytojai vis atsigręžia į praeitį ir, aišku, kad temomis ir veikėjų prototipais tai neišsemiamas laikotarpis. Kaip sakoma kažkada skaitytame „Mėnulio tigre“: kiekvienas patyrė savo karą. Milijonai žmonių, įtraukti į skerdynes ir kankinimus, likę gyvi, liko ir su savo patirtimis, kurias nuoširdžiai papasakoti turbūt retas galėjo. Didvyriškumas, drąsa, pasiaukojimas – įprasti žodžiai kalbant apie karą vienaip – propagandiškai. Kaltė, skausmas, žudymas – smerkiant ir vertinant antraip, bet irgi pakankamai abstrakčiai. Bet karo žmonių atmintis kiekvieno unikali, gal ir panaši į vienas  kito, bet neįmanoma papasakoti nežeminant savęs, nejaučiant kaltės, pasireiškusių silpnybių, išgyvenimo instinktų, netgi išlikimo kaltės. Bėgant laikui menininko intuicija ir vaizduotė, girdėti pasakojimai ir archyvinė medžiaga leidžia vis laisviau interpretuoti ir prasiskverbti į nutylėtus faktus. Ir nusikaltimus.

C. McConaghy. Migracijos

McConaghy, Charlotte. Migracijos: romanas/ C. McConaghy; iš anglų k. vertė Jovita Groblytė-Hazarika. – Vilnius: Baltos lankos, 2021. – 345 p.

Nepasiekiama harmonija

Ekologinė tema, regis, šių dienų literatūroje ant bangos, ir nieko keisto: pasaulis tirpsta, kaista, iš esmės net neaišku, kas darosi – mokslo ir ekonominių technologijų pasiekimai teikia ne tik lengvesnį būvį ir patogumus, bet ir neprognozuojamą esatį. Virusai, uraganai, potvyniai… Ar visatos poelgiai tampa nevaldomi? Kiek mokslas veda į priekį, o kiek atgal – į prapultį nuo stichijų ir homo bejėgystes?

I. Pukelytė. Panelės iš Laisvės alėjos

Pukelytė, Ina. Panelės iš Laisvės alėjos: romanas/ I. Pukelytė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 231 p.

Suplokštinta istorija

Galima sakyti, akimirksniu perskaityta knyga. Jau pavadinimas žada nukelti į nostalgišką praeities Kauno laikotarpį. Į Laisvės alėjos kultūrinę ir bohemišką klestėjimo atmosferą (pasakojimas pradedamas 1932 metais) su Konrado kavine, Versaliu, Metropoliu, kino teatru (ais?), skrybėlėtomis ir lapėmis pečius apsigaubusiomis poniomis, lygiai tokiomis kaip knygos viršelis siūlo – ką daugiau tikiesi sutikti smetoninį (pasirodo, ne vien) Kauną vaizduojančiame kūrinyje? Numanymą: kas bebūtų pasakojama, bus nuspėjama. Kodėl taip pesimistiškai? Tiesiog dabar madinga iliustruoti istoriją, („Remontas“, „Lizos butas“…) o ne bandyti kurti asmenybes ar per veikėjus atskleisti erdvėlaikio ypatumus. Atvirkščiai: daug detalių, daug stengimosi atkurti buities, aprangos, dar kažkieno smulkmenas – gal ir ne smulkmenas – panaudojant žmogiškąsias figūras kaip pakabas toms detalėms užkarti. Nuspėjama, nes istorija, bent jau lakoniškai nusėdusi atmintyje ir, aišku, gali stebinti naujai švystelėjusiais atspalviais, bet, vargu, ar nustebins baigtimis. Ne kaip atskirų žmonių gyvenimai. Kaip sakoma, kiekvieno – atskiras pasaulis. Bėda, kad iliustruojant veikėjais istoriją, ieškoma ne unikalių ar kad ir įprastų, bet savitai pasakojamų išgyvenimų,o stengiamasi pritapti prie istorijos stereotipų. Na, panašiai, kaip lape pečius dengianti panelė.

I. Allende. Klajonių metai

Allende, Isabel. Klajonių metai: romanas/ I. Allende; iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 364 p.

Karo pabėgėlių patirtys

Kai skaitai tos pačios rašytojos kažkelintą knygą, pastebi panašumus tiek struktūros, tiek temų pasirinkimo ir jų vystymo požiūriu. I. Allende dažnai atsiremia į sukrėtusius žmoniją istorinius kataklizmus, šeimos ir meilės peripetijas dūžtant likimams, iškeldama amžinąsias vertybės – meilę, draugystę, širdies gerumo svarbą skaudžius išgyvenimus patyrusiems veikėjams tarsi kompensuojant likimo neteisybes ir suteikiant galimybę patirti ir gerąsias egzistencijos puses.

H. Helgason. 60 kilogramų saulės šviesos

Helgason, Hallgrimur. 60 kilogramų saulės šviesos: romanas/ H. Helgason; iš islandų k. vertė Jūratė Akucevičiūtė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 446 p.

Neliūdėk, neliūdėk, motin mana

Savitas ir stiprus pasakojimas apie vieną atšiauriausių Europos vietų – Islandiją devyniolikto a. antroje pusėje, dvidešimto a. pradžioje. Šaltis, ledas, sniegas, vandens stichija, žeminėse kartu su gyvuliais gyvenantys žmonės, susirišantys virve per pūgas, o šiurpiausia, aišku, iš šių dienų perspektyvos – negeidautini kūdikiai – netekėjusių moterų arba kai šeima nebegali išmaitinti – paliekami šalčiui arba numetami į vandenį. Ir ta tema vykusiai į siužetą įpinta liaudies dainos „ Neliūdėk, neliūdėk, motin mana“ motyvu.

S. Plath. Stiklo gaubtas

Plath, Sylvia. Stiklo gaubtas: romanas/ S. Plath; iš anglų k. vertė Rasa Akstinienė. – Vilnius: Sofoklis, 2020. – 255 p.

Gyvenimo ir mirties instinktai

Užverti paskutinį puslapį ir… ką gali pasakyti – liūdna knyga. Akivaizdžiai parašyta iš patirties, paprastai ir įtikinamai. Autorė atidžiai ir negailestingai, tiesa, ir su lengvu humoru fiksuoja liguistus potyrius, aplinką, svetimu tapusį pasaulį ir žmones. Skausmingai beviltiška istorija, kai nei iš šio, nei iš to jauną merginą užklumpa sunki depresija su savižudybės sindromu.

B. Evaristo. Mergaitė, moteris, kita

Evaristo, Bernardine. Mergaitė, moteris, kita: romanas/ B. Evaristo; iš anglų k. vertė Akvilina Cicėnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 429 p.

Nepasiduok

mes visi tik norime būti savimi ir kad mums pasaulyje būtų gerai p. 304

L. Mytting. Plauk su skęstančiais

Mytting, Lars. Plauk su skęstančiais: romanas/ L. Mytting; iš norvegų k. vertė Viktorija Gercmanienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 414 p.

Kad mirusieji pasitikėtų

Sudėtinga šeimos istorija per jauno vaikino paieškas ir norą sužinoti kas jis, kas jo tėvai, senelis, dėdė. Išsiaiškinti tapatybę, tuomet gyventi toliau. Bet ar praeitis negali būti per skaudi ir trikdyti? Ir kiek kas nori žinoti tos tiesos ir koks laikas tam tinkamiausias?

L. Slimani. Žmogėdros sode

Slimani, Leila. Žmogėdros sode: romanas/ L. Slimani; iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 207 p.

Be sentimentų

Stiprios destrukcinės jėgos apimta moteris. Lyg ir sąmoninga, lyg ir ne visai. Kaip lošėjas, kaip alkoholikas suvokiantys juos žudančią priklausomybę, bet negalintys sustoti. Apie alkoholikus dažnai sako: neturi atsparumo geno. Gėrimui. Matyt, gali visokių genų žmogui trūkti ir, ką čia ir kalbėti, tokiu atveju niekaip nepagrįsi nei jų elgesio, nei jų savęs ir artimųjų beprasmio alinimo, o ir psichologiškai neįsikibsi į vaikystės skaudulius ar kažkieno suformuotą nepilnavertiškumo sindromą.

S. Dirsytė. Fata Morgana

Dirsytė, Sonata. Fata Morgana: istorinis romanas/ S. Dirsytė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 176 p.

Tolstančios praeities mistika

Maloniai susiskaičiusi lietuvių klasiką primenanti knyga. Jeigu būtų užsienio romanas, turbūt pavadintume magiškojo realizmo, šiuo atveju įvardijamas kaip istorinis. Legendos persipina su protėvių atsiminimais, tikrovė su prietarais ir antgamtiškojo pasaulio elementais.

H. K. Milwood. Malonės

Hargrave, Kiran Millwood. Malonės: romanas/ K. M. Hargrave; iš anglų k. vertė Eglė Raudonikienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 368 p.

Religinių malonių paradoksai

Kiran Millwood (1990) – prozininkė, poetė, dramaturgė. Vaikystėje ji norėjo būti kate arba katės savininke, arba tapti pirmąja moterimi Marse. Kol kas tik vienas noras išsipildė, bet Kiran greitai suprato, kad buvimas rašytoja leidžia fantazuoti, kiek tik nori.

L. I. Messina. Tai, ką patikime vėjui

Messina, Laura Imai. Tai, ką patikime vėjui: romanas/ L. I. Messina; iš italų k. vertė Rasa Klioštoraitytė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 230 p.

Vėjas yra Dievas

Poetiška ir subtili knyga apie universalius išgyvenimus: artimųjų netekties skausmą, liūdesį, ilgesį, ryšio su išėjusiais paieškas ir, aišku, stengimąsi toliau gyventi.

L. A. Urrea. Puolusių angelų namai

Urrea, Luis Alberto. Puolusių angelų namai: romanas/ L. A. Urrea; iš anglų k. vertė Aidas Jurašius ir Paula Urbonaitė. – Vilnius: Balto, 2020. – 368 p.

Juokas pro ašaras

Luisas Alberto Urrea (1955) – meksikiečių amerikiečių poetas, romanistas ir eseistas. Tai žinomas ir produktyvus, dažniausiai vadinamas pasienio, rašytojas, besinaudojantis dvikultūre patirtimi, gvildenantis meilės, netekties ir triumfo temas. Laimėjęs įvairiausių premijų, tapęs daugelio dalyviu ar finalininku (Pulicerio).

R. Postorino. Ragautojos

Postorino, Rosella. Ragautojos: romanas/ R. Postorino, iš italų k. vertė Rasa Klioštoraitytė. – Vilnius: Alma littera,, 2020. – 318 p.

Amputuota epocha

1943-ieji, teritorijoje netoli Vilko irštvos nuošalus Didžiojo Parčo kaimas Rytprūsiuose ir įprastas/neįprastas karo gyvenimas. Ar gali kada nors kataklizmų laikas tapti įprastu, netgi žvelgiant iš aštuoniasdešimties metų perspektyvos?