I. S. Kolloen. Hamsunas. Svajotojas ir užkariautojas

Kolloen, Ingar Sletten. Hamsunas. Svajotojas ir užkariautojas/I. S. Kolloen; iš norvegų k. vertė Agnė Guigaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2013. – 574 p.

Tai, be jokios abejonės, viena labiausiai kontraversiškų asmenybių pasaulinėje literatūroje – ilgai gyvenęs, patyręs ir skurdą, ir turto galią, daug sukūręs, pelnęs neįtikėtiną literatūrinę šlovę visame pasaulyje, Nobelio premiją 1920 m. už romaną „Žemės syvai” ir … politinę nešlovę, bet išlikęs stipriu, kovojančiu už savo pažiūras iki pat mirties.

Išdavystė. Žmogaus, įžymaus žmogaus pasirinkimas ir pozicija istorinių kataklizmų metu. Švarūs ir neklystantys –pasididžiavimas ateitiems kartoms, o dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapę tėvynės išdavikais: dėl pinigų, garbės, kūrybos, baimės, noro prisitaikyti, apsaugoti saviškius nuo teroro, tremties ar persekiojimų – galvos skausmas ne tik jų artimiesiems, bet, jeigu sukūrę vertingų kūrinių, dėl jų vietos šalies kultūroje. Ar minėti, švęsti tokių asmenų jubiliejus? Ar įtraukti genialų politinio nusikaltėlio kūrinį į mokyklos programą? Čia saviškių galėtume nemažas rikes sudaryti: S. Nėris, P. Cvirka, K. Kubilinskas iš rašytojų, bent jau dažniausiai linksniuojami, tapę raudonais, buvo tokių, aišku, kurie puolė į fašistinį glėbį, bet kažkaip – kalbame daugiausia apie tuos, nuo kurių labiausiai nukentėję? Žinomiausi? – neateina niekas į galvą.

C. Toibin. Nora Vebster

Toibin, Colm. Nora Vebster: romanas/ C. Toibin; iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė. –  Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 376 p.

Kuo gi toji Nora Vebster ypatinga, jei net pavadinimas iš vardo ir pavardės? Pirma mintis – įžymybė, kažin kokia airių reikšminga persona, o iš viršelio vienišos moters, jūros ir tokio pat vienišo paukščio vaizdo bandžiau įvardinti visus spėjimus: menininkė, feministė, nors… labai gali būti ir meilės romanas.

R. Gary. Karaliaus Saliamono baimės

Gary, Romain (Ajar, Emile). Karaliaus Saliamono baimės: romanas; /R. Gary (E. Ajar); iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2015. – 304 p.

Perskaityta frazė: gera skaityti Gary, nuostabiai tiksli. Skaityti šio autoriaus kūrinius – ypač malonu. Jau nuo pirmo „Karaliaus Saliamono baimių“ puslapio šypsojausi, mirksėjau iš nuostabos – o, kaip nedažnai lemta būti stulbinamai, ypač knygų. Regis, rašytojas viską apverčia gal ne aukštyn kojom, bet kažkaip – neįprastai, trina tradicines žinojimo ribas, paprastus žmones padaro magiškais, gėrį ir grožį iškelia virš visko, nuvainikuodamas bet kokį egoizmą ir vidutinybes. Vidutinybių tarp veikėjų nėra: visi kuo nors ypatingi, ką nors įkūnija, atspindi, trykšta išmintimi ir, svarbiausia, – humoru, gyvumu, tikrumu. Vieną komišką situaciją keičia dar komiškesnė, netikėtą poelgį – dar netikėtesnis. Nors gvildenamos temos toli gražu ne iš linksmųjų, juolab nepavadinsi optimistiškomis: senatvės ir artėjančios mirties baimės, vienišumo, reikalingumo, o pamažu, nuvyniojant giją po gijos apnuoginama ir pati esmių esmė – Holokausto tema ir kiek žmogus gali atleisti. Išdavystę? Mylimos moters? Atsakymas, aišku, kokį gali duoti tik R. Gary.

P. Claudel. Pilkosios sielos

 

Claudel, Philippe. Pilkosios sielos: romanas/ P. Claudel; iš prancūzų k. vertė A. Kisielaitė. – Vilnius: Vaga, 2010. – 240 p.

Niekas nėra vien balta arba vien juoda, daugiausia vyrauja pilka. Žmonės ir jų sielos – irgi. Tu esi pilka siela, gražiai pilka, kaip ir visi mes. p. 115

Pirmiausia stilius. Elegantiškas. Lakoniškas.

Siužetinių linijų intriguojantis supynimas, tai romanas ir apie karą, ir detektyvas, ir apie žmogaus sielos neįžvelgiamumą.

Egzistencinių temų gelmė.

M. Houellebecq. Pasidavimas

Houellebecq, Michel. Pasidavimas/M. Houellebecq: romanas; iš prancūzų k. vertė Goda Bulybenko. – Vilnius: Kitos knygos, 2015. – 293 p.

Pirmoji pažintis su garsiuoju, skandalinguoju prancūzų rašytoju M. Houellebecq. Kadangi neitin mėgstu utopijas nė distopijas, o ir fantastikos apskritai, plius neturiu tokios rūšies literatūros skaitymo įgūdžių, tai ir nesitikėjau kažko tokio – sukrėtimo, apžavėjimo ar netgi  nusivylimo.  Bet neįmanu likti ir abejingai: priverčia apie daug ką pamąstyti. Knyga pasirodė įdomesnė nei tikėjausi. Pirmiausia dėl paralelės su devynioliktojo amžiaus rašytoju J. K. Huysmansu, manau tai labai puiki reklama  laiko prislopintam rašytojui, kita vertus, įdomus pasirodė viduriniosios klasės atstovo protagonisto,  Sorbonos dėstytojo rezignacijos kelias, blaškymasis individualizme, nepripažįstant faktiškai nei šeimos, nei kokio nors aktyvesnio socialinio gyvenimo (kažkada nusipirkęs automobilį planuodamas pakeliauti, taip nė karto net neišsiruošęs toliau pagrindinių savosios egzistencijos gairių: namai – universitetas), o ir geriausias draugas, su kuriuo tariasi lemiamomis akimirkomis, iš kurio stengiasi pasisemti išminties – tas pats kaip ir darbo objektas , būtent Huysmansas. Ištikus neveiklos krizei, netekus darbo, nors su pakankama materialine baze išgyvenimui, jis bando atkartoti devyniolikto amžiaus rašytojo pasirinkimą – rasti vietą vienuolyne.

K. Kettu. Už nuodėmes bus atleista

Kettu, Katja. Už nuodėmes bus atleista: romanas/ K. Kettu; iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 320 p.

Meilės metas ribotas, juolab ribotas buvo mūsų meilės metas. Jis truko tiktai dvi savaites. Dvi savaites, tris dienas, penkiolika minučių išsipildymo, pykčio, liūdesio, atleidimo. Per tą laiką matėm tik vieną žmogų – Smaukytoją, bet ir jį tu išvijai. Šiaip jau viskas alsavo ramybe ir saugumu. Tiktai negandos paukščiai skraidė palei horizontą laukdami sutemų. Tada prasidėdavo bombardavimai. p.162

P. Modiano. Tamsių krautuvių gatvė

Modiano, Patrikas. Tamsių krautuvių gatvė: romanas/ P. Modiano; iš prancūzų k. vertė P. Bieliauskas. – Vilnius: Vaga, 1993. – 128 p.

 

Tai, kas buvo vakar, kas yra šiandien – nebebus rytoj. Praeitis virsta į rūkaną, pro kurią galima bandyti įžvelgti buvusią realybę, ieškoti paties ir kitų pėdsakų, bet ar pavyks? Ar ateitis nuspėjama, o praeitis pagaunama ir užfiksuojama?