K. Thorvall. Signė – Albertei

Thorvall, Kerstin. Signė — Albertei: su meile ir neviltimi/ Kerstin Thorvall; iš švedų k. vertė Sigutė Radzevičienė. — Vilnius: Versus aureus, 2013. — 464 p.

Trečioji šeimos istorijos knyga, kitokia struktūra, bent jau vizualiai: laiškai geriausiai draugei, romano veikėjai Albertei — detaliai atskleidžianti Signės, ypač gabios menininkės ir sėkmingos karjeros moters išgyvenimus, psichologinius sunkumus prisitaikant prie gyvenimo ir žmonių, jos kūno, emocijų ir proto anatomija. Bet tie laiškai — tai tarsi imitacija, iš pradžių, Paryžiaus periodo, dar ryškiau savo turiniu ir forma atitinkantys įvardintą pasakojimo žanrą, toliau tik retkarčiais prisiminus ir įterpus: brangioji Alberte, tau turėtų būti…, pateikiamas paprastas realistinis, natūralistinis, tiesmukas, daug kur nuogas, netgi detalizuotas moters gyvenimo kaleidoskopas. Gyvas ir įtikinantis.


Ne kartą ir ne du norėjosi mesti knygą: vis dėlto tris dalis gana skurdžia, elementaria kalba pateiktą pasakojimą nedvejojant priimti, ką ir sakyti, sunkoka. Bet… praėjus kuriam laikui, atmintyje iškyla itin gyvas, daugiabriaunis, liepsnojantis, kunkuliuojantis moters – ugnikalnio vaizdas, kartais tik dūmeliu rusenantis, bet dažniausiai spjaudantis liepsnomis. Ir ne tik: Larso Irvino charakteris ne mažiau pavykęs ir įtikinantis. Taigi gailėtis tikrai netenka.


Signės portretas itin sudėtingas ir neįspraudžiamas į jokius rėmus. Joje trykšta visos žmogiškosios aistros, norai, silpnybės, stiprybės irgi, kofliktas nuolatinis su aplinka, artimaisiais, bet labiausiai, be abejo — pačia savimi, panašus į kubistinį Picaso piešinį.

Tai — mano sveiko proto ir saiko stoka, Alberte. Drovi ir besigėdijanti, o čia pat — be jokio nuosaikumo. Visko trokštanti gyvenime. Vyro ir vaikų, laimės ir profesinės karjeros.
Matai, visai nerealus vaizdas, portretas, kuris ne menkiau išsiskaidęs negu Pikaso moters, kur kiekviena detalė mažumėlę — kaip pakliuvo. Nosis — profiliu, akys — anfas, lūpos — kaktoje (ne gal ir ne tiek). Tačiau vis dėlto iš esmės — kas sau. Ir niekaip nesuderinsi. Bet aš vis maniau, kad suderinti vis dėlto įmanoma.
Jei būčiau buvusi vyras. p.90

Šitoje dalyje po padidinamuoju stiklu atsiduria jau Helma, Signės motina, iš dukters pozicijos vertinami jų santykiai, ištikę lemtingi įvykiai: tai, ką viena laikė būtinybe gyvenime, kitai tampa stabdžiais, netgi fizine, psichine negalia. Motina — ne draugė, bet priešė, visam laikui įdiegusi baimę, sielojimąsi, kad negeba pilnai įtikti, idealiai įvykdyti jos reikalavimų.

Nuolatos, visą savo gyvenimą, jaučiau jos ir Dievo akis, nukreiptas į mane p.140
Kad ir kur gyvenime atsiduriu, jie nuolatos mane mato, mano mama ir Dievas. Vėliau jų draugiją papildys dar mano vyras ir vaikai. p. 141

Kas verčia Signę taip beprotiškai konfliktuoti su pasauliu? Temperamentas, įgimtas jautrumas, fizinės problemos — skydliaukės sutrikimas, pogimdyviniai hormonų disbalansai — ar paveldėtas iš tėvo psichinis trapumas? Ko gero, viskas kartu. Ir visa tai išsilieja į netramdomas baimes, bėgimus iš namų, aistras ir kūrybą — drabužių modelius, o vėliau rašymą. Novatorė, ieškotoja, maištautoja, veiklos moteris — taigi tokia ta Signė. Ji tiesiog bėga laiko priešaky: vyras prižiūri vaikus, ji uždirba pinigus, kuria nėščiosioms modernius modelius, nepaisydama konservatyvių standartų nesidrovi pati belstis į redakcijų duris ir  siūlyti savo darbus ir t.t.


Antagonistiniai santykiai su visais, be išimties. Net vardu — prancūziškai Signė reiškia beždžionė, taigi, gyvendama Paryžiuje, pasivadina Cecile.


Su motina Signė nuolat konfrontuoja, net ir suvokdama, kad nieko artimesnio ir patikimesnio savo gyvenime neturi, net kai toji prižiūri jos vaiką, pati savo akibrokštais, staigumais vis verčianti ją nerimauti — o gal tai psichinė liga, o gal… ir vienintelis dalykas, kuris dažnai gelbsti jauną moterį nuo beprotnamio — darbas: ji juk puikiai piešia, jos modelius spausdina garsiausi žurnalai, jai moka pinigus, ją supranta ten dirbantys žmonės, vis dėlto kūrėjų apsuptyje ir ji sugeba taip ryškiai nekristi iš konteksto. Viena vertus, motina Signe ypač rūpinosi, auklėjo ją metodiškai, netgi įveikdama motiniškus jausmus — pakelti ant rankų pravirkus, paguosti nusiminus ir t.t., ne ne, geriau pačiai kramtyti nagus ir prigludus prie sienos laukti, kol vaikas savaime nurims, kad tik per daug neišlepintų… Kita vertus, paaiškėja tajai ištekėjus, o dar labiau į namus parsivežus kūdikį, kad griežtoji motina nieko dukters neišmokė: elementarių buities darbelių, ji tiesiog saugojo mergaitę ir laikė kitapus gyvenimo — emocine, pažintine, buities prasme.

Neapykanta moteriai, kuri buvo mano motina, deginte degino, pasiglemždama mane tarytum koks miško gaisras, o sykiu baisingu greičiu pradangindama ir mano sielos graužatį. p. 144

Kitas meilės ir konflikto subjektas-objektas — vyras, Larsas Ivaras, kuriam, kaip pati Signė įvertina, “ visai nerūpėjo mano kūnas. Tai mano siela, kurią jis persekiodamas geidė suvedžioti“ , “žavėjo mano krištolinė, lelijų pakalnučių siela; naivumas ir nepatyrimas, tas baltas lapas, kurį jam skirta užpildyti sava patirtimi ir savybėmis“. 158 p. Jam, tėvų nuo vaikystės kritikuotam ir žemintam, reikėjo žmogaus be išlygų besižavinčio juo, kuris imtųsi iniciatyvos ir išlaisvintų nuo atsakomybės. Itin dramatiški ir daugiasluoksniai santykiai: nuo aistrų iki fizinės prievartos.


Vienas iš svarbiausių romano (visų dalių) veikėjų Dievas, kaip orientyras, kaip neginčytinas teigiamas veikėjas, mokytojas, parodantis kelią ir senelei, ir motinai, Signės gyvenime įsuka konfliktinę ašį, kurios nei sustabdyti, nei sunaikinti, nei juo labiau ignoruoti ji neįstengia, o suktis ta pačia kryptimi ir greičiu jaunai moteriai reiškia — negyventi. Religinis auklėjimas iššaukia stiprų kaltės jausmą: sekso, darbo, vaikų auklėjimo, bet kokios minties ir kūrybos atžvilgiu. Ypač kai sekasi. Juk gyvenimas — tai kančia, kuria turėtum užkopti dangun. Dar įsipina ir tėvo prisiminimas: per daug džiaugsies, uždės tramdomuosius marškinius.


Taip: priešprieša su sociumu, šeima, ką ir kalbėti — Dievu, ir ne retkarčiais ištinkanti, veik pastoviai diena iš dienos kamuojanti — ne tik alina, skaldo jos asmenybę, bet daro autsaidere, kaip nenykstančią naktį nuleidžia vienatvę, kurioje ji nesugeba rasti nei ramybės, nei poilsio.


Bet kas  tas karas su pasauliu? Tik juokas, palyginus kokie kipšai laužus kūreno pačioje Signėje. Vidiniai konfliktai — tai, kas ją vedė beprotybėn. Nuolatinis kaltės jausmas dėl visko: kad sekas, kad nesiseka, kad jaučia malonumą — meilėje, bendravime, darbe, kad bloga mama, kad nevykusi žmona, motinos vizijų neatitinkanti dukra. O galutinis tų kalčių, kaltinimų ir graužaties rezultatas — vienatvės baimė, Vingokerio sindromas, nusviedžiantis ją į tikrai, regis, normaliam žmogui neįmanomas nuošales: bėgimas iš šeimos viešbučiuose praleidžiant naktis, puolimas į pirmo pasitaikiusio vyriškio glėbį, vėl grįžtant į namus, vėl dirbant, mylintis su vyru ir vėl vėl vėl… Netgi norėjo, kad vyras muštų, žemintų, taip slopinant kaltę, juk bausmė slopina ir baimę.


Ir nė vieno žmogaus, kuris suprastų, bent pasikalbėti galėtų. Albertė, romano veikėja, Signei pasirodžiusi išgyvenusi panašų pragarą, tampa jos drauge ir patikėtine, laiškuose bandant suprasti aną ir išanalizuoti save.
Kurgi šviesa? Kokia išeitis?
Didžiausias Signės gyvenimo malonumas, laimė, prabanga, džiaugsmas, laisvė ir harmonija — darbas: “šičia man sekėsi. Čia sugebėjau. Kad apimtų dar galingesnė euforija, paleisdavau Mocarto plokštelę.“ p.369

Tačiau juk turėjau darbą. Jis niekada manęs nenuvylė. Vyriškiai ir įsimylėjimai ateina ir praeina, vaistai tik sukelia blogulį. O darbas visais laikais buvo pati geriausia baimę ir graužatį slopinanti priemonė. Kita vertus, niekas kitas taip neskatina kūrybiškumo, kaip toji baimė ir graužatis. p. 368

Labai moteriškas, bet itin spalvingą ir dramatišką asmenybę paprasta kalba, nuosekliai vystant siužetą atskleidžiantis romanas.

Vertinimas: 4/5

Į pradžią

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s