P. Andriušis. Laivas linksmybių

Andriušis, Pulgis. Laivas linksmybių. — Vilnius: Bonus Animus, 2014. — 256 p.

Andriusis_Laimmvas-linksmybiu_virselis_f
Pulgis Andriušis — įdomi ir keista asmenybė: rašytojas, žurnalistas, keliautojas, poliglotas, esperantininkas. Kelionių manijos apimtas nuo jaunystės, jau studijų metais “taip sakant, iššokęs nakčia pro langą, maudavau per sieną ties Eitkūnais ir parsirasdavau namo tik vėlai rudenį, gandrams ir gervėms išskrendant į šiltuosius kraštus.“ p.17
1928 m. kelionė abstrakciniu vežimu su draugu dailininku Kaunas — Berlynas — Drezdenas — Praha — Viena — Roma.
Vežimas savo linijomis buvo panašus į milžinišką kaliošą, nudažytą skandalingai moderninėmis spalvomis taip, kad Vokietijoje ar Čekoslovakijoje, sutikę cirkininkų procesiją, mes savo margumu versdavom juos ant šono. p. 17.


Toliau, laikraščiams spausdinant jo kelionių aprašymus, keliavo traukiniais, laivais, jachtomis ne tik po Europą — juodąjį žemyną irgi. Kur ir kiek pasaulio būtų išžvalgęs ir aprašęs savitu stiliumi P. Andriušis, jei ne istorijos peripetijos?
1944 pavasarį su šeima: žmona ir trimis vaikais pasitraukė į Vokietiją — Gdynės, vėliau Berlyno, Tiubingeno pabėgėlių stovyklas.

3161_3Bernardas Brazdžionis, Stasys Santvaras, Antanas Gustaitis ir Pulgis Andriušis pokario metais Vokietijoje
Don Šulaičio nuotrauka iš knygos „Lietuvių egzodo literatūra (1945–1990)“

Po dvejų metų apsisprendė vykti ne į Ameriką, kaip dauguma dipukų, bet į Australiją, ir čia likimą lėmė įkalbėjimas, suviliojimas: keliauti, parašyti įspūdžių knygą, pažadant ją spausdinti 30 000 egz. tiražu Vokietijoje.


P. Andriušis sumanymą įvykdė visapusiškai: ir iškeliavo, ir visur: laive, vėliau australizacijos stovykloje, poilsio valandėlėmis nuo sunkaus fizinio darbo rašė ir rašė. Išverstus į vokiečių kalbą straipsnius pradėjo spausdinti Vokietijoje H. Eisentrautas, kol įvyko nelemtieji incidentai: lietuviai išeiviai pradėjo kaltinti, kad straipsniai be autoriaus pavardės, tarsi vagystė, šlovės pasisavinimas, neįvertinant leidėjo geranoriškumo, vertėjo darbo ir t.t. iš tolimosios Australijos įsikišęs P. Andriušis bandė tikinti, nuraminti vadinamuosius patriotus, bet kur tau… jei nelemta, tai jau… kilo tarptautinis skandalas: Australijos ambasada apkaltino savo valstybės šmeižimu, nepagarbiais ir melagingais atvykėlių gyvenimo aprašymais, taigi po tokio pareiškimo apie kokią nors knygos leidybą nebeliko nė ko svajoti.

Ship-685
“Laivas linksmybių“ — tai šmaikštūs, šiais laikais net atrodo dažnai per stipriai šmaikštūs, pasakojimai apie DP kasdienybę Vokietijoje, ypač prasidėjus emigracinei karštinei, emigraciją Australijon, kelionę amerikiečių laivu 28 dienas, jame gyvenant įvairiausių tautybių žmonėms, praplaukiamų vietovių apibūdinimą, dažnai netgi su legendomis: Sueco kanalą, Egiptą, Sinajaus kalną, Raudonąją jūrą, Indijos vandenyną, iliuzijas, svajones apie tolimąją turtingąją, glėbin šaukiančią Australiją.

“General Stewert“ keleiviai, nemiegą naktimis, mirtinai nukankinę savo artimuosius klausimais, ar Australijos muitininkai neatims akardeonų, ar parduotą “Leicą“ galės nusipirkti namus. p. 124.

Ir tikrovę ten atsidūrus, dar didesnę tikrovę, kai reikia patiems stoti ant savų kojų: ir maitintis, ir gyvenamąjį plotą susirasti, ir gydyti vaikus, vyrams, nemaloniausia ir kebliausia — vykdyti dviejų metų prievolinį darbą, be jokios abejonės, juodą, sunkų, fizinį, kokio dažnas, ypač inteligentas, netgi nesapnavęs. Australų įpročiai, tradicijos, charakteriai, gamtos, Sidnėjaus aprašymai. Ir viskas šmaikščiai, juokingai, aštriai, kartais per tuos juokelius skaitant nė nepastebi nykumos. Ypač DP gyvenimą aprašant: na taip, atrodo, visa ko perteklius: riebaus maisto, saldumynų, o juk 1949 metai… Įdomus pastebėjimas apie politinius vertinimus:

Jūrininkai (amerikiečiai) keleiviams rodė visur draugiškumą ir kartais net būdavo nepatogu eiti pro jų kajutes, nes, vieną sykį išsišnekėjus su kuriuo iš jų ir gavus keletą pakelių cigarečių kaip dovaną, šis dosnumo veiksmas buvo karojamas po kiekvieno pasimatymo. Girdi, patsai nerūkąs, o jūs neturit pinigų. Dėl ko mes pabėgom iš savo kraštų, jiems buvo neaišku, nes rusai jiems spaudos buvo pristatyti kaip sąjungininkai. Į mūsų pasakojimus apie raudonąjį terorą, jie reaguodavo tapšnodami mums per petį ir sakydami:
— Taip negali būti, eik jau, eik… p.139

Taigi tuo metu Lietuvoje vyko partizaninis karas ir naiviai buvo tikimasi amerikonų išvadavimo…
Aišku, kai lygini DP gyvenimą, reikia pasakyti, gan nerūpestingą, pagal tą laiką pakankamai aprūpintą, dipukų skundus netinkamu maistu, šutra ir t.t. su tremtinių, netgi sovietiniu pokario gyvenimu Lietuvoje — kažkaip ir nejauku darosi: dėl naivumo, vaikiškumo, na, nežinau, dėl ko, bet aiškaus kontrasto tarp čia ir ten.


To jau negalėtum pasakyti, kad ir taip pat šmaikščiai aprašomą australizaciją — sukis kaip išmanai, niekam nerūpi — pavalgęs, sveikas ar mirštantis. Juolab visiems vienodai rodo tavo išsilavinimas ir gebėjimai, kiekvienas nusviedžiamas į dugną:

… gydytojai, veterinoriai, dantistai prislopintomis gaidomis. Dirbdami su lopeta ir kirka, jie nekristų į neviltį, jei žinotų, kad pasibaigus kontraktui nuo akmenų skaldymo ar griovių kasimo atsiradusias pūsles ir įsidrėskimus galės gydyti kitiems, o ne sau. Tačiau jie, dar nebaigę sutarties, jau žino, kad, norėdami dar kartą paimti į rankas stetoskopą, turės studijuoti 3 metus australų universitete. Taip pat žino, kad N. P. V. valsybėje per metus tik 8 užsieniečiai gydytojai įtraukiami į leistrus.“ p. 236

Kiti inžinieriai ir technikai, apsiuostę, kur reikia, tikisi gauti braižytojų vietas, jeigu dangus bus gailestingas. Prie linksmų gėlių (ypač jų daug prie įstaigų, įmonių įėjimų visais metų laikais) labiausiai nesiderino nuotaikos nenaudingiausiojo elito — mokytojų, karininkų, advokatų, žurnalistų, kuriems reikės iš pagrindų peršriubuoti savo liežuvius, norint gauti baltarankių darbą. Nekėlė nuo kėdžių “Trocadero“ džiazas ir tų vyrų, kurių paausius apsklaistė amžiaus šerkšnas. Australijos įstaigos, darboviečių raštininkai ir bosai “pamirštąjį elitą“ traktuoja šaltai biurokratiškai, žiūrėdami į kiekvieną kaip fizinio darbo vienetą, spręsdami pavienių imigrantų bylas urmu pagal kiečiausią potvarkių raidę. p.237

“Laivas linksmybių“, parašytas 1950 m. — puikus to laiko įvykių liudininkas, manau, įdomus pažintine prasme bet kokiu laikotarpiu, plius vis dėlto neeilinė P. Andriušio asmenybės intriga, talentai, jumoras, ironija ir saviti požiūriai. Lyginant knygoje aprašytą Sidnėjų su dabartiniu…
P.s. Labai faini viršeliai: Kristijono Tarabildos.

Vertinimas: 4/5

Į pradžią

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s