L. Ulickaja. Danielis Štainas, vertėjas

146287320nnn4_danielis-stainas-vertejasUlickaja, Liudmila Jevgenjevna. Danielis Štainas, vertėjas: romanas/ L. Ulickaja; iš rusų k. vertė Donaldas Kajokas. – Kaunas: Jotema, 2011. – 448 p.

Skaitydama „Danielį Štainą“ suvokiau, kad tiesiog nelaiku paėmiau šią knygą į rankas: „Imagas“, „Italų pamokos“, „Meisteris ir Margarita“ – persisotinau rusiškąja literatūra, jos vaizduojamomis kančiomis ir neišsprendžiamomis problemomis. Regis, tematika, laikas ir erdvės kiekvienoje kitos, bet visoms būdingas tas nenusakomas žmogaus, istorijos, gyvenimo komplikuotumas, klampumas, nelaimingumas. Jeigu reikėtų apibrėžti vienu žodžiu kas tokias skirtingas knygas jungia, net nedvejodama pasakyčiau – kančia. Kaip gi geras rusų romanas be kentėjimo? Kančių keliai. Jų istorija, psichologija ir filosofija.

Skaityti toliau

K. Zastavskaja. Likimų labirintas

1vv462890527_scan0008z1Zastavskaja, Ksenija. Likimų labirintas/ K. Zastavskaja: romanas. – Vilnius: Homo liber, 2016. – 224 p.

Sudomino anotacija: su ukrainiečių rašytojos K. Zastavskajos romanu „Likimų labirintas“ lietuvių skaitytojai turi progą susipažinti pirmieji, nes jis dar nepublikuotas. Kas gi taip patraukė mūsiškius leidėjus ir ar bus romanas įdomus skaitytojams? Tai antrasis rašytojos romanas leidžiamas lietuvių kalba.

Skaityti toliau

M. Stepnova. Italų pamokos

14dd62890101_italu-pamokosStepnova, Marina Lvovna. Italų pamokos: romanas/M. Stepnova; iš rusų k. vertė Lolija Spurgienė. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 269 p.

Tai antrasis M. Stepnovos romanas lietuvių kalba. Be jokios abejonės, įdomu būtų paskaityti ir kitą autorės kūrybą. Bet ir tarp šių dviejų kūrinių galima vesti tam tikras paraleles: ta pati laimės formulė, siekiamybė, kiek neįprasta šiems laikams – meilė ir paprastas gyvenimas virš visko: karjeros, genialumo, garbės, vertinimo, aukštinimo, pinigų. Taip išvardijus skamba gan absurdiškai. Bet „Italų pamokų“ protagonistas, gabus, talentingas, vertinamas gydytojas, tarsi bodisi ir savo sėkminga karjera, pacientų pelnyta pagarba, o susidūręs su savąja pasija, svajoja apie gamtos idilę, ramybę ir meilę, pastarosios netekęs, vis tiek renkasi numatytąjį gyvenimo būdo variantą kaip vienintelį. Kita vertus, pabaiga – tarsi veikėjo išbandymas, ar praradęs tai, kas svarbiausia, nepasielgs kaip Ana Karenina? Ir palikta atvira, ne visai aiški, galima suprasti tiesiogiai: Ogariovas pjauna žolę ir mato vizijose Malią. Arba mistiškąja: patekimas į amžinąjį rojų, kur jau abu veikėjai mirę susitinka.

Skaityti toliau

M. Zalite. Penki pirštai

ffggZalite, Mara. Penki pirštai: romanas/ M. Zalite; iš latvių k. vertė Erika Drungytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąj. leidykla, 2016. – 288p.

Tai dar vienas įrodymas, kad tema niekada negali būti nei išsemta, nei nepopuliari, nei neaktuali – viskas priklauso nuo kokybės. Ar yra kas nors panašaus lietuvių literatūroje? „Tarp pilkų debesų“? Deja.

Skaityti toliau