T. Vaiseta. Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal

Vaiseta, Tomas. Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal: romanas/ T. Vaiseta. – Vilnius: Liet. raš. sąj. l-kla, 2016. – 232 p.

Čiop čiop čiop, pradedi nuo čiop čiop ir nė nepajunti, kad jau ne skaitai knygą, o ji tave ištikusi tokia jėga, kad negali atsitraukti, o skaitymo procesas virtęs estetine būsena: puikus stilius, pilnaviduris – nerandu kito žodžio – sakinys, vaizdus, bet natūralus žodžių šokis ir, svarbiausia, minties skvarbumas, niuansuotas psichologinių būsenų ir santykių lukštenimas, prasiskverbiant nuo visiškų paviršių iki nematomų, negirdimų, ko gero, net neįtariant esamų proto ir emocijų juodulių, plius dailės ir literatūros rakursai kaip natūralūs kasdienybės procesai – pasimatymo raštelį kaimynė įteikia knygoje “Lapok, aspidistra“, susipažįsta su savo moterimi J. Kunčino apsakymų knygelės pagalba, dvidešimto a. dailės albumai kaip priedas prie pasimylėjimo ritualų ir veidrodinis anapus gatvės namo atspindys – savotiška fotografija, nuolat bylojanti, kur iš tikrųjų esama. Menas gali gelbėti ir krizinėje situacijoje – Londone Egono Schiele,s sukeltos jausenos padeda vėl suartėti ir nublankinti į santykius įsiterpusį, rodos, neatleistiną poelgį. Apie meilę ir santykius su moterimi nekalbėjo, „mėgavimasis – padėjo bent šiek tiek susikalbėti. Meno kūriniai tapo melą švelninančiais tarpininkais.“ p. 157

Bandau prasklaidyti užvaldžiusį estetinį debesį – debesų knygoje ypač daug – ir bent dalinai suvokti kas tie veikėjai ir ką jie veikia apibrėžtoje erdvėje ir laike.

Moteris ir vyras – be konkrečių vardų, tarsi mintijant ir įvardijant bendras santykių ir meilės problemas, būdingas ne konkrečiai porai, bet nuo amžių amžinųjų ištinkančias, atsikartojančias meilėje ir kasdienybėje – išgyvena skurdžią buitį ir santykių krizę. Ir tas neįvardijimas neatrodo nei pretenzingas, nei dirbtinis, jis tiesiog natūraliai atitinka pasakojamos istorijos ritmą ir spalvą. Poros gyvenimas vyksta gan skurdžioje aplinkoje, persikrausto iš vieno nuomojamo buto į kitą su nykia ir nusenusia vidaus įranga ir baldais. Bet šiaip, blaiviai žiūrint, tai tipiški jauni žmonės, turintys visais atžvilgiais pakankamai: veiklą, išsilavinimą, sveikatą, finansinį minimumą, netgi susitaupę važiuoja į Londoną, pagaliau vienas kitą. Bet jų santykiuose jokios harmonijos: dominuoja vyriškis, galima sakyti supaprastintai: savo ego iškeliantis virš visko, tiesiog ne tai kad nemylintis moters – netoleruojantis jos, regis, pūlinys ilgai negalės vien sirpti – sprogs, ne tik nešvarumais aptaškydamas aplinkui esančius, bet ir suranduodamas.

Protagonistas, jausdamas stiprų karo nerimą, ypač, kai draugas sušnenka apie Australiją kaipo išsigelbėjimą, pabėgimą kuo toliau, bando atsitverti nuo išorės veiksnių, atsiribodamas paprasčiausiai nuo informacinių priemonių. Bet kuo prislopinti vidinę kovą, kylančią iš nepasitenkinimo savimi: tarsi išgyvenantis depresiją negali prisiversti įžvelgti šviesiųjų gyvenimo aspektų ir pamatyti prasmės savo veikloje: nekenčia studentų, kuriems turi vesti seminarus, negali prisiversti rašyti disertacijos, bendrauti, o savo nepasitenkinimą tiesiog permeta ant šalia esančios moters – abejingumu, netolerancija, netgi įžeidimais, ekscentriškais užsispyrimais – Londone leidžia jai vienai važiuoti su nepažįstamais vyriškiais.

Bet ar visa tai iš egoizmo? Blogo auklėjimo, nepakenčiamo įgimto temperamento? Kasdienybė, rutina, nuobodulys, vidinis nepasitenkinimas, plius karo nuojauta: jaučiama ir sklindanti gatvėse, parduotuvėse, iš informacijos priemonių. Regis, veikėjas ne piktybiškas nesusipratėlis ar savanaudis, bet auka. Monotonijos. Gyvenimo – tiesiog paprasto. O gal viskas iš likusių sausio tryliktosios traumos antspaudų? Viską suversti karo nerimui? Būtų per paprasta, ko gero.

Ir Ana. Su vardu. Svajonė? Vizija? Keturiasdešimtmetė elegantiška, aristokratiška, menu besidominti kaimynė. Nuodėmė? Visai netyčia pagerinanti jo savijautą ir netgi toleranciją savai moteriai.

Nebuvau jos įsimylėjęs, net nebūčiau galėjęs tvirtai pasakyti, ar vis dar jos geidžiau, bet į jos butą įžengdavau kaip į atvirą kosmoso erdvę, kurioje liaujasi galioję įprasti dėsniai, o grįžęs iš nesvarumo būsenos vėl turėdavau priprasti prie žemės traukos ir deguonies. p.121

Trikampio istorija tokia dažna per visokias tv laidas, žurnalų puslapiuose, ogi ir gyvenime, čia virsta į step by step besirutuliojantį, sudėtingą ir sunkiai įvardijamą, bet įtikinamą, veik apčiuopiamą vyksmą, kur neaišku kas iš tikrųjų vyksta. Bet vyksta ir išlupa nelyg pincetu, regis, nepasiekiamose vidinėse raizgalynėse nežinia kada ir kaip įstrigusius kabliukus.

Gyvendamas su moterimi maniau, kad meilei užtenka vieno mylinčio ir vieno tam pritariančio, tačiau bendravimas su Ana parodė, kad klydau: meilei nereikia nė vieno mylinčio, meilei užtenka jos pačios. p. 139

Ir čiop čiop kaip laikrodis grąžinantis į tikrovę.

Ar egzistuoja meilė be melo? Kiek geidžia žmogus žmogų pažinti ir kiek įmanu pažinti? O gal tik susikuriame kito paveikslą pagal save, nebūtinai nors 50 % atitinkantį realybę?

Knygos pavadinimas diktuoja ir kūrinio interpretacijos kryptį – orfėjišką. Bet praradęs Aną – netgi ne mylimą moterį, bet pačią meilę kaipo tokią, veikėjas netenka ir savęs kaip vyro – belieka atgaila ir kelias atgal. Kur? Į pirmapradį tyrumą? Be jokių iliuzijų? Apskritai knyga sukelia daugybę minčių, abejonių ir prieštarų.

Ir viskas 180 kampu.

Perskaičius veikėjų lemtį, norom nenorom mintiji: dabar jau gero nesitikėk, pakvimpa serialu ar konkrečiai itin populiariu pagal J. Moyes romaną sukurtu filmu Aš prieš tave. Kas atsitiko? Rašytoją pavedė vaizduotė? Ar neįstengė grįžti galbūt prie anksčiau rašyto teksto ir toliau jį rutulioti? Sakykim, skaitytojas turėjo tiesiog kitokių lūkesčių.

Vis tiek man ši knyga kažkas tokio!

Vertinimas: 4,5/5

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s