J. G. Vasquez. Taip skamba krintantys

Vasquez, Juan Gabriel. Taip skamba krintantys: romanas/ J. G. Vasquez; iš ispanų k. vertė Aistė Kučinskienė. – Vilnius: Vaga, 2016. – 256 p.

Kolumbija gamina pabėgėlius, tai tiesa, bet kada nors man norėtųsi sužinoti, kiek iš jų gimė aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kaip mes su Maja, kiek iš jų patyrė ramią, saugią ar bent jau netrikdomą vaikystę, kaip mes su Maja, kiek iš jų išgyveno paauglystę ir staiga subrendo jau baimėje, šūvių ir bombų triukšme skendinčiame mieste, nors niekas nebuvo paskelbęs jokio karo, bent jau konvencinio karo, jei kažkas tokio egzistuoja. Man norėtųsi sužinoti: kiek jų išvyko iš mano miesto jusdami, kad vienokiu ar kitokiu būdu gelbėjasi, ir kiek jų gelbėdamiesi juto, kad kažką išduoda, kad tampa tomis iš skęstančio laivo bėgančiomis žiurkėmis, nes bėga iš degančio miesto. p. 247

 

Pateikta citata atspindi romano pagrindinę temą ir problemas: narkotinis karas, jo įtaka visai atsitiktiniams žmonėms, jų likimams, psichikai, pagaliau melagingi atsiminimai, kai sukuriami tarsi romanai  vaikams apie sėdinčius kalėjimuose tėvus, netgi paverčiami jie mirusiais, nes taip paprasčiau.  Tai knyga apie baimę ir meilę, Bogotos pilką spalvą ir nestabilumą, Taikos korpuso savanorius ir marihuaną, pinigus, bombas ir nuolatinę grėsmę. Ne karas, bet karas. Be jokių taisyklių.

Viena gražiausių pastaruoju metu skaitytų knygų – ir paprasta, ir poetiška, melancholiškai santūri, paslaptinga, viena istorija išvyniojanti kitą istoriją, kur yra visko: mirčių, meilės, istorijos, psichologijos ir poezijos. Paslapties paslaptyje. Gražus knygos viršelis (dailininkas Zigmas Butautis), vidus, gražus pavadinimas, o ir kiekvieno skyriaus: Vienas ilgas šešėlis; Niekuomet nebus tarp mano mirusiųjų; Nesančiųjų žvilgsnis; Visi mes bėgame; What’s there to live for? Netgi anotacija ant nugarėlės nuostabi – perskaitęs knygą dar kartą perskaitai tikrai taikliai ir subtiliai išsakytą kūrinio esmę.

Puikus stilius, puikus vertimas – ir ne tik: siužetas visą laiką iki pat pabaigos trukčioja skaitytoją už intrigos kabliuko: pasakotojas per prisiminimą ne tik skleidžia savo emocinių išgyvenimų platų spektrą, valstybėje vykstančių įvykių įtaką eiliniam žmogui, jo likimui, atsitiktinumo įtaką, atrodo, tokiam užtikrintam ir sėkmingam gyvenimui, bet ir vykusiai, natūraliai ir įtikinimai per atsiminimų audinį išvysto visą detektyvinę istoriją, kurioje dalyviai ne vienas ar du žmonės – visa karta. Sukuriama kolumbiečio lakūno Rikardo Levardė ir amerikietės, Taikos korpuso savanorės, romantikės Elein neeilinės meilės ir tragiškos baigties istorija. Krinta lėktuvas, krinta pašautas kūnas, krinta nužudytas hipopotamas, krinta likimai, šeimos… dūžtantčių gyvenimų garsas. Nors tai liūdnos istorijos, J. G. Vasquez romanas atitinka noir žanrą: tamsi atmosfera (tiesiogine ir perkeltine prasme), pasakojimas šokčioja iš dabarties į praeitį, į dar tolesnę praeitį, viską jungia pasakotojo balsas, tarsi ir nesusijęs su pagrindinių įvykių veikėjų likimais tiesiogiai, bet kartu kaip ir visa Bogota, Kolumbija patiriantis pasekmes – bet, kita vertus, tai nėra beviltiškas, depresiją keliantis kūrinys: šviesos, ir neblankios, bet itin ryškios pluoštai perkerta prieblandas, ūkanas ir žybteli itin gyvomis spalvomis – tai meilės linijos: tiek niūrius atsiminimus savyje nešiojančio pasakotojo Antonijaus, tiek aistringa, regis, neeilinė iš praeities nyranti kupino praturtėti ir gyventi žymiai geriau negu tėvai, Rikardo meilė Elein.  Siužeto ašis – smurtas, susijęs su narkotikais, jo priežasčių ieškojimas – per emocinę prizmę, moraliniais ir psichologiniais aspektais.

Per radiją ir internetą plūstantys pranešimai apie iš senojo Pablo Eskobaro zoologijos sodo pabėgusius hipopotamus pasakotojui Antonijui iššaukia prisiminimus apie Rikardą Levardė, “apie mūsų pažinties dienas, apie neilgai trukusį mūsų santykį ir ilgalaikes jo pasekmes.“ p. 11 Kai šalis jau vaduojasi iš narkotinio karo košmaro, jaunas, gyvenimu ir savimi patenkintas teisininkas, įvardintas pasakotoju Antonijumi, biliardinėje atsitiktinai susipažįsta su Rikardu Levardė, dvidešimt metų prabuvusiu kalėjime už narkotikų gabenimą.

Biliardinė Laverdei buvo ne šiaip laiko praleidimas, ir ne varžybos, o veikiau vienintelis būdas būti visuomenėje – viešąjį gyvenimą jam atstojo žaidimo garsai: kaip skamba susitrenkiantys kamuoliukai, kaip skaičiuojant taškus lentoje barkšteli mediniai karoliukai, kaip į seną apmušalą trinama mėlyna kreida. p.20

Ir šūviai. Levardė mirtis, Antonijaus patirti fiziniai sužalojimai išgyja, bet lieka ilgalaikės psichinės traumos pasekmės: nuolatinė baimė, tarsi atkirsta ir amžiams prarasta dalis Bagotos miesto, kur jis nepajėgia lankytis, pašliję santykiai su žmona ir dukra, iš dalies ir norint jas apsaugoti, nesutepti, neužkrėsti narkotiniu virusu, kuris net praėjus epidemijai vis dar pavojingas.

Autorius išmoningai suveda du praeities narkotinio karo įtakotus veikėjus: Levardė dukrą Mają ir Antonijų, abu sieja tas pats vaikystės laikmetis, kai svajojo aplankyti, o slapčia ir nuvyko į garsųjį Eskobaro zoologijos sodą, nerimas, baimė, troškimas išsiaiškinti, kas gi buvo Rikardas Levardė iš tikrųjų, kas slypi už santūrios tylios asmenybės įvaizdžio (kokį matė Antonijus trumpą pažinties laiką), už melagingų, motinos sukurtų pasakojimų apie mirusį tėvą – Majai. Taip per dabarties žmonių patyrimus rutuliojama sukrečianti praeities istorija: visos šalies istorija per individų išgyvenimus. Amerikiečiai Taikos korpuso savanoriai tampa kolumbiečių mokytojais, kaip auginti marihuaną, jaunasis Levardė, susiviliojęs greitais pinigais – narkotikų mulu, negalinčiu sustoti, kad ir kiek maišų pinigų riogsotų kambarių kampuose, regis, dar vienas, jau tikrai paskutinis sykis ir…

Taigi viskas: detektyvas, meilė, psichologija, politika ir istorija (nors ir netiesiogiai). Proza ir poezija.

Vertinimas: 5/ 5

 

Vienas komentaras “J. G. Vasquez. Taip skamba krintantys

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s