R. Service. Stalinas: kn. 2

Service, Robert. Stalinas: kn. 2/ R. Service; iš anglų k. vertė Helga Gavėnaitė. – Kaunas: Obuolys, 2012. – 289 p.

Jeigu tai būtų grožinės literatūros kūrinys, sakyčiau, stipriai perspausta. Protagonistas hiperbolizuotas iki absurdo, priskiriant jam blogio demono bruožus. Jis – didžiulės šalies valdovas, neišeidamas iš savo šarvuotų namų ir poilsiaviečių, duoda su realybe niekuo nesusijusius įsakymus ir lyg kardu kerta vertikalia grandimi – nuo įsibaiminusių aukščiausiųjų iki žemiausiai stovinčių – paprastų, eilinių kaimo ir miesto žmonių. Jis viską kontroliuoja ir numato kada ką sunaikinti, kada arčiausiai stovintį bendražygį padaryti priešu. Chaosas ir ne logika kėlė įspūdį, kad Stalinas iš tikrųjų nežino, kas darosi jo šalyje: tiesiog NKVD savavaliauja, be jokių įstatymų priklausantys aukštesnei ar vietinei valdžiai vykdo pogromus ir pavienių asmenų persekiojimą, trėmimą, kankinimus ir žudymus. Bet tai buvo tik siekta Stalino taktika: sukurti visuotinę baimės atmosferą tarsi liekant nuošalėje: jis net neduodavo tiesiogių įsakymų susidoroti su tuo ar anuo, pavaldiniai turėjo suprasti iš užuominų, lyg tarp kitko mestų frazių ar net nekaltai iškelto klausimo.

Pelnę vado prielankumą ambicingi ir garbėtroškos valdininkai bent laikinai galėjo mėgautis beribės J.Stalino valdžios trupinėliais. Pasitikėjimas savo didybe rėmėsi aukštus postus užimantiems darbuotojams skirta privilegijų paskirstymo sistema. Priklausymas siauram išrinktųjų ratui kėlė saldų pasitenkinimo jausmą. Svarbiausias gyvenimo principas buvo „Mums galima, jums – ne“. Valdininkų pomėgiai, interesai, buitis pasižymėjo komfortu. Jie išplėšdavo maksimalią naudą iš užimamų postų. Jų veidmainystę ir beribį cinizmą dar labiau skatino prievolė rėžti ritualines kalbas apie komunizmą. Tiems, kas pasiekdavo valdžios viršūnę, režimas davė daug. Įsitvirtinę sistemoje funkcionieriai nejautė jokio sąžinės graužimo ir manė, jog elgiasi pagal savo įsitikinimus. Valdančioji klasė buvo kurčia paprastų žmonių kančioms.

Stambūs partijos šulai lengva ranka pasmerkdavo tėvynainius. Šie faktai labai sukrečia. SSRS vadovybė, valdininkai, čekistai puikiai žinojo apie bado mastus ir žmonių kančias, bet, pasak istorikų, nerasta nei vieno dokumento, kuriame šalies šeimininkai gailėtųsi milijonų pražudytų piliečių. Plačiau

Po žmonos savižudybės Stalinas gyveno keistai, o kiti jo aplinkos žmonės – net dar keisčiau. Berija prievartaudavo jaunas merginas, Kalininą traukė balerinos, o Bulganiną – operos primadonos. Ježovas buvo biseksualus ir puikiai jautėsi su abiem sutuoktiniais – ir su vyru, ir su jo žmona. Ždanovas ir Chruščiovas – gėrimo čempionai.

Teroras į Sovietų valdžios viršūnę atvedė keistų asmenų, o patiriama įtampa pavertė juos dar didesniais keistuoliais.

Per trisdešimt Stalino valdymo metų niekas nesikėsino (bent nerašo) jo nužudyti, nors pats naikino ir draugus, ir bendražygius, pagal tautybę (lenkus, žydus) ar kitą grupinį požymį – Leningrado inteligentai – žudė be skrupulų ir teisinės bazės. Sukurta sistema ir ryžtas naikinti bent kiek įtartinus išlaikė jį valdžioje be konkurencijos.

Ketvirto dešimtmečio pabaiga – Stalino „brandos“ amžius, jis ne tik įtvirtino terorą kaip valdymo formą Sovietų Sąjungoje, bet perkėlė vidinį valstybinį terorą į užsienio šalis (Ispanija, medžiojami antikomunistai emigrantai).

Nors Stalinas buvo itin atsargus ir įtarus, bet į save panašaus asmens – Hitlerio – elgesyje neįžvelgė suktumo nė pavojaus. Vokietijoje atsiradęs fašizmas su šovinistinėmis pažiūromis, Hitlerio grobuoniška politika Stalino nesutrikdė: teroras normalus, netgi sveikintinas dalykas, o ir tikėjosi išvengti karo.

1939 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė SSRS ir Vokietijos nepuolimo paktą ir pasidalijo Rytų Europą, bet kad tai tik akių dūmimas, kad Hitleriui tereikia garantijos, kad SSRS nesipriešins didžiosios Lenkijos teritorijos dalies užkariavimui – lieka nesuvokta.

Nepuolimo sutartis susidėjo iš dviejų dalių: viešosios ir slaptosios: šalys nekariaus viena su kita dešimt metų; slaptoji – nužymėjo „interesų sferą“ demarkacijos linija.

Diplomatijos ir karybos srityje Stalinas absoliutus niekas. Dauguma profesionalių karininkų sunaikinta, gulaguose, o Hitleris su tam metui naujoviška technika ir įskiepytu ryžtu kareiviams tiesiog šluote nušlavė sovietų gynybą ir per mėnesį priartėjo prie Maskvos. Lemiamu momentu Stalinas sugebėjo patikėti strateguoti karinius veiksmus Žukovui, Vasilevskiui, griebdamasis pats kuo didesnės šalies konsolidacijos ir visapusiško pajungimo karo interesams: netgi kreipiasi lyg kunigas į liaudį: „broliai, seserys“, norėdamas ne tik suvienyti tautą, bet ir pakelti aukštesniam tikslui – tėvynės gynimui; „viskas frontui“ – pramonė, maistas, netausojo nei kareivių, nei civilių. Dar labiau staliniški ir negailestingi: uždrausta įsakymu Nr. 270 Sovietų kariškiams pasiduoti į nelaisvę, apie dezertyravimą nėra nė kalbos – jau ginant Maskvą iš paskos pasiųstas baudžiamasis būrys šaudė į savus be jokių išimčių. Kariškiai nepalikti be priežiūros: įvesta dvivaldystė (komisarų kontrolė kariuomenės būriuose) klesti ir toliau. Taigi belieka mirti arba tapti prievartiniu didvyriu, su kuriuo bus susidorota vėliau – kitos išeities nei kareivis, nei karininkas neturi.

Stalinui buvo svarbiausia, kad kiekvienas suprastų, jog pergalę kare nulėmė institucijos ir valstybės hierarchinių struktūrų vadovavimas. Visuomenei buvo primetama kodifikuota istorinės tikrovės versija.

Po 1946 m. nutrūkęs Pergalės dienos šventimas atnaujintas tik po jo mirties. Stalinas uždraudė skelbti generolų, kareivių ir civilių žmonių prisiminimus. Jis norėjo kontroliuoti ir valdyti žmonių atmintį ir nukreipti ją reikiama linkme. Asmens kultas dar labiau sustiprėjo.

Jo, kaip vadovo, savybės ypač atsiskleidė po Antrojo pasaulinio karo, kai reikėjo atkurti sugriautą šalį ir atsilaikyti prieš kapitalistinių valstybių spaudimą, nuožmią konkurenciją partijos viduje ir visuotinį piliečių nepasitenkinimą. Negana to, pasinaudodamas Trečiojo Reicho baime jis planavo pasėti komunizmą Europoje, remti komunistus visame pasaulyje. Stalinas vykdė savo planus nuožmiai ir negailestingai, griebdamasis visų įmanomų priemonių, netgi slaptų sutarčių su savo priešais ir artimiausių giminaičių žudymo.

Ir paradoksas: milijonai žmonių žuvo, nukentėjo, o 1953 m. kovą mirus diktatoriui, piliečių sielvartas daug kur pasireiškė kaip isterija. Tokia reakcija rodo, kad žmonės buvo į jo asmenį įtikėję kaip į Dievą, jis įkūnijo didžiavimąsi karo pergale, reiškė industrinę galybę ir kultūros progresą.

Stalinas nedviprasmiškai siekė neutralizuoti žavėjimąsi užsienio šalių kultūra ir mokslu. Jo aistra rusiškiems dalykams tapo hipertrofuota. Tuo pačiu retas sovietinis autorius išvengdavo Stalino kritikos.

Galingo ir visagalio valdovo įvaizdį stengėsi išlaikyti iki pat galo: net trinkant sveikatai neatsisakė įpročio dirbti naktimis, persekiojimų ir sąmokslų teorijų, kita vertus, gydytojai bijojo ne tik Staliną gydyti, bet ir nusakyti jo būklę: tai galėjo kainuoti gyvybę. Vis dėlto norėdamas išlikti stiprus ir vado pozicijoje jis pats lyg ir skyrė laiko poilsiui, jėgų atgavimui: iš pradžių mėnesį, paskui ir tris praleisdavo rezidencijoje pietuose, kur jį saugodavo 1, 5 tūkstančio apsaugininkų.

Knygoje, regis, Stalino asmenybė ir veikla paliesta visais įmanomais aspektais: politiniu, nemažai dėmesio skiriama ne tik vidaus vykdomai politikai, bet ir komunizmo plėtotei užsienyje, karo metu užsimezgusiems diplomatiniams santykiams su sąjungininkėmis, ir aštrioms propagandinėms konfrontacijoms tarp SSRS ir JAV po karo; jo vadinamajai intelektualiajai veiklai: ne tik politiniu aspektu, bet tautiniu, netgi lingvistiniu; santykiams su artimaisiais ir bendražygiais ir pasireiškiantiems psichopatiniams didybės aspektams.

Vertinimas: 4/ 5

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s