Y. Mishima. Auksinė šventykla

Mishima, Yukio. Auksinė šventykla: romanas/ Y. Mishima; iš japonų k. vertė Dagija Kugevičiūtė. – Vilnius: Sofoklis, 2019. – 255 p.

Į blogio gelmes

Yukio Mishima ( 1925 – 1970) – žymus japonų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius. Vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs tiek savo nihilistiniais kūriniais, tiek ritualine savižudybe – sepuku – ir jos aplinkybėmis. Jis tris kartus buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. 1967 m. įkūręs sukarintą „Skydo“ draugiją, pasisakiusią už imperialistinės valdžios atkūrimą.

Yukio Mishima bibliografinį sąrašą sudaro romanai, novelės, apsakymai bei esė, taip pat pjesės, kurios buvo parašytos tiek šiuolaikiniu, tiek klasikiniu japonų teatro stiliumi, ypatingai kabuki ir no. Bendrai Mišima parašė 34 romanus, apie 50 pjesių, 25 trumpas istorines knygas, bent 30 esė, vieną libretą bei keletą kitų žanrų kūrinių. 1988 m. leidykla „Shinchosha“ įkūrė premiją Yukio Mishima vardu, rašytojo atminimui pagerbti.

Auksinė šventykla arba Kinkaku realybėje egzistuojanti šventykla, viena iš gražiausių Kiote, pastatyta 1397 m. ir vieno vienuolio 1950 m. visas jos unikalumas ir senumas buvo paverstas pelenais. Vienuolis pripažintas išprotėjusiu, o praėjus keletui metų po gaisro pastatas buvo atstatytas iš naujo.

Pasiremdamas nutikusiais tikrovėje faktais, rašytojas kuria tamsią asmenybės istoriją. Mikčiojantis ir neišvaizdus berniukas, nuo vaikystės įžeidinėjamas kitų vaikų, atstumtas, užsidaręs ir nepasitikintis. Viduje brandinantis ne meilę ir empatiją aplinkiniams, bet neapykantą. Nors jo pikti poelgiai neatrodo sąmoningai suvokti, greičiau stengiasi tokiu būdu išreikšti save, nes kitiems priimtinas santykis su  pasauliu jam neprieinamas. Mes, europiečiai, įsikibę į Froidą, Jungą viską arba beveik viską linkę aiškinti vaikystėje patirtomis nuoskaudomis, netgi nepamenamais kūdikystės liūdesiais. Į tai galima kreipti ir protagonisto konfliktinio santykio su pasauliu susiformavimą. Motinos svetimavimas jo, vaiko, ir tėvo akivaizdoje. Ankstyva tėvo mirtis, kurį, regis, gerbė, gal ir mylėjo, bet kaip pats sako, nejuto gailesčio jam mirus. Ar tai apsimetimas, ar tokia tuštuma jau tada jame slypėjo?

Psichologinis panašumas su M. Houellebecqo „Kovos lauku“, kur smulkmeniškai ir negailestingai skrodžiama neišvaizdaus jaunuolio socialiniai sunkumai ir atskirtis. Ciniškai ir tamsiai. Bet, aišku, „Auksinė šventykla“ artima minėtam kūriniui tik dalinai: čia ir nuolat atsikartojantis Auksinės šventyklos, kaip šviesos, o kartu ir apsėdimo manijos simbolis, destrukcijos procesas parodomas ne tik asmeninėje plotmėje, santykyje su materialiuoju pasauliu, bet ir dvasinėje – būsimo dvasininko – plotmėje, sąmoningu, ko gero, dažniau nesąmoningu polinkiu į tamsą.

Ar visiškai nėra šviesos šiame kūrinyje? Aišku, yra. Bet protagonistas sąmoningai jos vengia, ieško blogio ir keršto pasauliui vis naujų išraiškos galimybių. Likimo siųstas dar mokyklos laikų draugas Curukava priešingybė komleksuotam Midzogučiui, neturintis jokių egoistinių bendravimo išskaičiavimų, į Midzogučį žvelgiantis kaip į sau ir kitiems lygų asmenį, ne kaip atstumtąjį. Bet ar tai tenkina siekiantį susikurti blogio filosofiją jaunuolį? Protagonistas Midzoguči, pradėjęs nuo pavienių blogio eksperimentų, toliau vis plečia ribas ir jaučia ne baimę, o pasitenkinimą, nueidamas kiek įmanu vis toliau: užsiminus amerikiečiui turistui tuoj pat paklūsta ir trypia jį lydinčios geišos pilvą; gundosi savo blogio teoriją išbandyti ir su Šventyklos vyriausiuoju: seka jį su moterimi, vėliau net padeda į jo kabinetą tos geišos atvaizdą; gerai mokęsis, vis labiau apleidžia paskaitas, vis labiau smunka pažymiai, o jis tarsi laukia išmetimo; pabėga iš universiteto tiesiog pakeliauti. Eidamas į blogį, stengiasi ir kituose išprovokuoti blogį, nepasitenkinimą, įniršį. Kaip nusivilia nusikaltęs ir sulaukęs iš vyriausiojo reakcijos – tyla.

Protagonisto tikslas kuo labiau pasinerti į vidinį blogio pasaulį įgyja dar platesnį tyrinėjimų mastą susidraugavus su kitu išvaizdos atžvilgiu išskirtiniu studentu Kašivagiu. Jo šleivos kojos darė eiseną atstumiančia. Vaikščiodamas su juo kartu Midzogučis iš pradžių patiria gėdą, nors suvokia kaip tai absurdiška: juk pats yra atstumtasis dėl fizinių trūkumų. „Jau seniai pastebėjau, kad aš nesu pasiruošęs įžengti į gyvenimą pro jo šviesiąją pusę. Būtent Kašivagis man parodė tamsųjį šunkelį, kuriuo galėčiau įeiti į gyvenimą pro kitą pusę.“ p. 122 Netrukus suvokia ir naujojo draugo stiprybę, jo susikurtos filosofijos demoniškumą – neneigiant savo bjaurumo, o atvirkščiai pasinaudojant juo įtakoti kitus žmones, ypač, kas abiems jaunuoliams labiausiai rūpi – merginas. Kašivagis sustiprina protagonisto blogio filosofiją, nors tik vėliau Midzogučis suvokia ir pagrindinį tarp jų tvyrantį skirtumą: Kašivagis viską daro iš egoizmo, norėdamas išgauti naudą, o jis dėl savo vidinės blogio filosofijos, natūraliojo gyvenimo teikiamus dalykus (pinigus, maistą, studijas) prarasdamas.

Tačiau gyvenimas, kokį man siūlė ir iš tiesų parodė Kašivagis, tegalėjo reikšti, kad gyventi ir naikinti yra viena. Jis stokojo natūralumo ir tokios konstrukcijos, kaip Auksinė šventykla, grožio. Iš tiesų, jis tebuvo skausmingas traukulys. Tiesa, toks gyvenimas mane labai žavėjo ir supratau linkstąs į jį, tačiau buvo baisu pagalvojus, kad pirmiausia reikėtų išsikruvinti rankas į aštrias gyvenimo nuolaužas. Kašivagis vienodai neapkentė instinktų ir intelekto. p. 111

Auksinė šventykla vaikystėje ir paauglystėje iš tėvo dvasininko pasakojimų jo vaizduotėje buvo sukerojusi kaip stulbinančio grožio objektas. Kai pirmą kartą pamato, nusivilia: pastatas atrodo netgi skurdus. Bet einant laikui, vis dėlto Auksinė šventykla įvairių apšvietimų rakursu pamatyta įsitvirtina protagonisto sąmonėje kaip tikrasis grožis.

Suprantama, kad karai ir neramumai, lavonų kalnai ir gausybė kraujo tik sustiprino Auksinės šventyklos grožį. Juk ši šventykla buvo pastatyta neramiais laikais. Ją statė daugelis tamsiaširdžių valdovų, tarp jų buvo ir vienas karvedys. Jos nedarnus triaukštis statinys, kuriame meno istorikai įžvelgtų vien stilių mišinį, be abejonės, savaime išsirutuliojo ieškant stiliaus, atskleidžiančio aplinkui vykstančius neramumus. Jeigu būtų pastatyta vienu konkrečiu stiliumi, Auksinė šventykla negalėtų aprėpti neramumų ir tikrai būtų jau seniai sugriuvusi. p. 38

Auksinė šventykla taip įsitvirtina jaunuolio galvoje, kad tampa net stipresne už jį patį: sustabdo nuo įvairių gyvenimo išbandymų: gebėjimo pasimylėti su mergina; ji atstumia veikėjo pastangas gyventi. „Tikrai nebuvo įmanu viena ranka prisiliesti prie amžinybės, o kita – prie gyvenimo.“ p. 124. Ar norėdamas patirti gyvenimo skonį Midzogučis turi išsivaduoti iš Auksinės šventyklos įtakos? Visokios mintys kyla veikėjo galvoje, skaitytojo – irgi.

„Auksinė šventykla“ – rytiečio parašyta knyga apie Rytų kultūrai būdingas nutiktis ir mąstymą, taigi perskaičius pateiktos interpretacijos kitų regionų asmenų, vargu, ar yra tai, ką norėjo rašytojas pasakyti. Kūrinys daugiasluoksnis, paliečiantis apsčiai gyvenimo, psichologinių ir filosofinių problemų, persipynimų grožio ir bjaurasties, gėrio ir blogio, priklausomybės ir laisvės, žmogiškosios prigimties ir amžinybės ar akimirkos. Protagonistas sudėtingas tiek savo neįprastu požiūriu į gyvenimą, tiek rašytojo tiesmuku kalbėjimu apie kitoniškumą. Ir, aišku, nihilizmu. Nekantrumas gyventi ir suvokimas, kad esi anapus ribų, kurių peržengti, vargu, ar pavyks, veikėją panardina į įprastos filosofijos – gėrio – antipodą. Dzenbudizmo formuojamos nuostatos, ko gero, irgi įtakojo veikėją, kaip sako pastatyto Lietuvoje spektaklio pagrindinio personažo vaidmens atlikėjas dzenbudizmo vienuolis Kęstutis Marčiulynas, nes noras sudeginti šventyklą, kurioje gyveni, kyla daugeliui, – tai yra dalis „dvasinės praktikos“.

Kūrinys poetiškas, vaizdus, įtraukiantis specifine aplinka, atstumiantis sąmoningu nihilizmo akcentavimu. Bet paveikiantis savo neįprastumu ir, aišku, gelmėmis.

Vertinimas: 4,4/ 5

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s