M. Houllebecq. Žemėlapis ir teritorija

Houllebecq, Michel. Žemėlapis ir teritorija: romanas/ M. Houllebecq; iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas. – Vilnius: Kitos knygos, 2013. – 321 p.

Laimės formulės sunaikinimas

2010 metais išleistas garsaus prancūzų rašytojo penktasis romanas, sulaukęs ne tik pasisekimo, bet ir Goncourt premijos, ironiškai ir skaudžiai smelkiasi į industrinės visuomenės susvetimėjimą ir žmogaus blaškymąsi savo vienatvės erdvėje tarsi tyrlaukiuose. Houllebecqo veikėjai vyrai pasiturintys, gan patrauklūs, net talentingi, lydimi profesinės sėkmės, bet tarsi išbraukti iš sąrašo tų, kurie mato gyvenimo prasmę ir patiria natūralius džiaugsmus kasdienybės ritualuose. Jų gyvenimo dinamika: vienišėjimas, senėjimas, vis didesnis atsiskyrimas nuo visuomenės, regis, milijonai reikalingi tik didesnei saviizoliacijai. Kodėl? Kodėl tampama autsaideriais?

Pesimizmas ir laiko vykdoma žmogaus kūno naikinimo programa ne tik sukuria niaukią knygos atmosferą, bet ir įtikinančią houllebecqišką filosofiją, kad individas – kūrybiškas, intelektualus – pasmerktas vienatvei ir beprasmybės suvokimui: jis atrodo kiaurai mato, kaip įstabaus grožio moters kūną jau veikia laikas, naikina jį, bet koks artumas ar bendravimas – laikinas ir tam tikra prasme netikras.

Televizijos interviu, duotame po Goncourt premijos apdovanojimo, M. Houellebecq pareiškė, kad pagrindinės romano temos yra „senėjimas, tėvo ir sūnaus santykiai ir tikrovės vaizdavimas per meną“ . Interviu

Gana plačiai įsileidžiama į svarstymus apie meno pasaulį, jo vietą visuomenėje, apie avangardinę architektūrą, produkcijos gaminimo būdus, fotografijos techniką ar nykstančias profesijas, menininko populiarumą ir finansinę sėkmę, bet tuo pačiu ir vis į didesnį tolimą nuo visuomenės.

Protagonistas menininkas Džedas Martinas nuo jaunystės linkęs į atsiskyrimą.

Meno mokykloje mažai bendraudavo su bendramoksliais, paskui susitikinėdavo su jais vis rečiau, kol galop visi ryšiai visiškai nutrūko. p. 44

Motinai nusižudžius, augęs tik su architektu tėvu, su kuriuo nesiejo artimi ryšiai, į pasaulį ir žmones žvelgia kaip į svetimą teritoriją, į kurią gali įžengti, bet kaip ir ką joje sukurti, neįsivaizduoja. Likimas pamėtėja susitikimus su, Džedo supratimu, nuostabiomis moterimis, ypatinga gražuole ruse Olga, likimas suteikia jam galimybes ne tik pažinti įstabų moters kūną ir jo teikiamus malonumus, bet ir Olgos įtakų orbitoje jis greitai tampa garsiu ir perkamų perfotografuotų žemėlapių fotografu. Tampa turtingu: “būtent kone demonstratyvus jo atsiribojimas nuo pasaulio sukūrė aplink jį paslaptingą atmosferą“ p. 45

Įstabi moteris įveda į garsenybių ir meno pasaulį: atsiskyrėlį, neįdėjusį per daug pastangų, tiesiog padariusį kelis šimtus žemėlapių foto.

Jis greitai suprato, kaip reikia elgtis. Visai nereikėjo tviskėti sąmoju, dažniausiai geriau buvo netgi visai nepraverti burnos, užtai būtina klausytis pašnekovo, klausytis jo atidžiai ir kaip reikiant įsijautus, retkarčiais į pokalbį įterpiant „ikrai?“, nusakantį susidomėjimą bei nuostabą, arba „Na žinoma…“, išreiškiantį supratingą pritarimą. Be to, nedidelis Džedo ūgis jam suteikė galimybę be pastangų išgauti nuolankumo pozą, taip mėgstamą veik visuose kultūros sluoksniuose, tiesą sakant, – kaip ir bet kur kitur. p. 53

Sarkazmas vaizduojant bet kurį visuomenės sluoksnį šioje knygoje būdingas kaip ir kitose: kaip ir kituose kūriniuose autorius konstatuoja nesveikos visuomenės diagnozę, bet net nebando siūlyti išeities būdų, taip suteikdamas pasakojimui tamsos ir pesimizmo atmosferą.

Lyg savaime viską gaunantis Džedas nesistengia sustabdyti netgi patinkančią ir lūkesčius atitinkančią akimirką ir ją paversti kasdienybe kaip kokį nors nusižiūrėtą objektą fotografija. Kodėl? Ar jam pritrūksta iniciatyvos ir pasitikėjimo, ar vienišumas užprogramuotas genuose? Kodėl gi paleidžia taip patinkančią moterį, jauną, įsivaizduojančią, kad „gyvenimas gali pasiūlyti įvairiausių galimybių, o žmonių santykiai – patirti neregėtą nematytą evoliuciją.“ p. 78

Šeima, vaikai šio rašytojo veikėjams netampa prasmine konstanta ir savaime užpildančiu dienas bendravimu, džiaugsmais ir rūpesčiais. Džedas, regis, nė nepabuvęs jaunu patiria senėjimą ir viskas, kas bevyktų aplink: sėkmė, darbas, vienokie ar kitokie ieškojimai – persmelkta nepaaiškinamu liūdesiu ir lyg ant visko užmestas beprasmybės šydas.

Džedas nebuvo jaunas, tiesą sakant, jis niekada toks ir nebuvo, jam tiesiog trūko patirties. Žmogaus pažinimo prasme jis tepažinojo savo tėvą, ir tai ne per daugiausiai. Kalbant apskritai apie žmogiškus santykius, tasai ryšys su tėvu didelio optimizmo neteikė. Džedas tespėjo pastebėti, kad žmogiškoji egzistencija kuriasi aplinkui darbą, kuris ima didžiausią gyvenimo dalį, ir reiškiasi įvairiausio dydžio organizacijose. p. 79

Taigi Džedas lyg ir gyvena, bet lyg ir prasilenkia su gyvenimu. Vienu etapu jis entuziastingas žemėlapių fotografas, staigiai nukirtęs, nors finansiškai ir sėkmingą veiklą, tampa įvairių įžymybių portretistu – dar sėkmingesniu, lyg ir nepuoselėjęs ambicijų, nekūręs meno filosofijų ir neprezentavęs savo išskirtinumo. Lyg savaime.

Seno sergančio tėvo ir sūnaus santykiai yra santūrūs ir skaudūs: jie ir gaili vienas kito, bet ir negali padėti vienas kitam, jie jau prasilenkę praeityje, o ateities nebėr. Senatvė, nesvarbu kad turtingo žmogaus, parodyta be pagražinimų – ar turi sūnų, ar jo neturėtum, atrodo, jokio skirtumo nebūtų: bejėgystė, liūdesys ir mirties laukimas kaip išvadavimo. Kad ir skaudūs ir reti tėvo ir sūnaus susitikimai, bet būtent prieš išeinant jie tampa nuoširdesni: pakalbama ir apie nusižudžiusią motiną, netikėta Džedui, kad jo tėvas, standartinių namų architektas turėjo ambicijų kurti modernų meną, apskritai, kad buvo jaunas ir gyvenimą įsivaizdavo visai kitokį – gyvą, ne tik darbinį.

Įdomu tai, kad įvedami postmodernūs, smalsą provokuojantys veikėjai: pats Houellebecq, ekscentriškas, visuomenės apkalbas keliantis rašytojas, pateikiant įpročius ir aplinką, tik neaišku kiek autentiškus, atrodo, sarkastiškai šaipantis iš spaudoje apie jį paskelbtų keistybių

Rašytojas buvo labai vienišas. Dukart išsiskyręs, vienas vaikas, kurio niekada nematė. Per pastaruosius daugiau nei dešimt metų su niekuo iš giminaičių jis nebendravo. Taip pat neturėjo jokių meilės ryšių. p. 235

Ir protagonistas Džedas ir Houellebecq atstovauja atsiskyrėlišką individualistinį gyvenimo būdą pripažįstančių paryžiečių grupę. Tik tas egocentrizmas pasirodo irgi savotiškas, jau brandžiame amžiuje fotografas Džedas suvokia staiga, kad jis net neatsimena, kaip atrodė jaunystėje.

<…> per visą menininko gyvenimą jis padarė tūkstančius kadrų, bet neturėjo nė vienos savo paties fotografijos. Jam niekada į galvą neatėjo mintis nutapyti autoportretą, jis niekada nė truputėlio savęs nevertino kaip tinkamo menui objekto. p. 312

Romane figūruoja ir daugiau prancūzų literatūros ir meno įžymybių, įskaitant Frédéricą Beigbederį, Julieną Lepersą ir Jeaną Pierre’ą Pernautą.

Pirmoji knygos pusė lyg menininko kelio su plačiais teoriniais intarpais nagrinėjimas, antroji – detektyvas: nužudomas pats autorius Houellebecq, žiauriai sukapojamas į gabalus, o tiria įvykį irgi vienišas ir neryžtingas, lyg šalia gyvenimo klaidžiojantis detektyvas.

„Žemėlapis ir teritorija“ (pavadinimas tiesiogiai paimtas iš Jean Baudrillard’s teksto „Simulacra and Simulation“) parašyta elementaria kalba, dažnai atrodo (o pasirodo ir tikrai buvo apkaltintas plagiatu) įterpti enciklopediniai aiškinamieji pasakojimai apie fotografavimo techniką ir pan., o įvedant savo paties prototipą, realiai gyvenančių įžymybių figūras, ko gero, stengiamasi provokuoti ir pritraukti skaitytojų, dar labiau kūrinys stilistiškai pasikeičia, antrąją dalį pradėjus pasakoti kaip detektyvą. Taigi „Žemėlapį ir teritoriją“ galima vadinti ir idėjų, socialiniu, gal netgi egzistenciniu romanu.

Vertinimas: 4/ 5

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s