M. Gavran. Kafkos draugas

Gavran, Miro. Kafkos draugas: romanas/ M. Gavran; iš iš kroatų kalbos vertė Laima Masytė ; iliustravo Aistė Tarabildienė. – Vilnius: Gelmės, 2020. – 167 p.

Įpareigojanti draugystė

Biografinis romanas apie vieną žymiausią ir keisčiausią pasaulio rašytoją, tiesmukas pavadinimas pasako ir kūrinio temą: dviejų žmonių draugystę. Studijų laikais susipažinę Maksas Brodas ir Francas Kafka liko dra

ugais visą gyvenimą, tiesa, su visokiomis suartėjimo nutolimo peripetijomis. Būtent Maksui 1924 m. vos keturiasdešimt vienerių metų nuo džiovos mirštantis Kafka patiki paskutinį lemtingą savo prašymą: sunaikinti visą jo kūrybą. Kad ir kaip svarbus priešmirtinis prašymas, M. Brodas, nuo pat pradžių ypač vertinęs draugo parašytus darbus („Kafkos žodžiai steigė kažin kokį naują pasaulį, kokio Maksui žinoma literatūra iki šiol nėra sukūrusi“ p. 15), kad ir kaip kankinamas prieštarų tarp pareigos žmogui ir pareigos rašytojui, o kartu ir atsakomybės pasauliui – vargu, ar kada panašus rašytojas atsiras, jusdamas Kafkos kūrinių originalumą ir keistą jėgą, neįvykdo prašymo, dar daugiau – įdeda daug pastangų, kad visi – ir neužbaigti: apsakymai, romanai, laiškai būtų išleisti.

Romanas savitos struktūros: trys dalys, sudarytos iš 78 ilgesnių ar visai miniatiūrinių fragmentų, darniai sugulančių į biografinę mozaiką. M. Gavran (1961) žymus kroatų rašytojas, dramaturgas,  scenaristas, jo pjesės statomos daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje. Autorius nekelia sau tikslo nuosekliai preciziškai pateikti Kafkos gyvenimo faktus, gan laisvai interpretuoja vienus momentus, kurdamas įsivaizduojamus dialogus, erotines scenas, emocines būsenas, kitus, kad ir svarbius įvykius, nutylėdamas ar pakeisdamas savaip. Veikėjų paveikslai pavyksta atskleisti gan įtaigiai ir, atrodo, itin paprastai: paprasta kalba ir elementariu stiliumi pasakojant atskirus epizodus. Veriasi ir tikroviška dvidešimto a. pirmos pusės istorinė tautinė socialinė aplinka.

Maksas ir Francas – panašios, kūryba sergančios asmenybės, kartu ir visiškai kontrastingos: pirmasis veiklus, produktyvus, pasitikintis savimi, lengvai bendraujantis; Francas gi liguistai bijantis, nepasitikintis nei savimi, nei savo kūryba, nei žmonėmis, smulkaus kūno ir silpnavalis. Jis negeba pasipriešinti tėvui, negeba ir jam įtikti: atsisakęs filologijos studijų, baigia teisę, paskui tampa tarsi katorgininku valdininko darbe. Ir su kūryba tas pats: antroje dalyje akivaizdžiai parodoma ką per tą patį laikotarpį – šešiolika metų – pasiekė Maksas ir kokiame sąstingyje ir vidiniame blaškymesi likęs Francas.

Per tą laiką Maksas įgijo puikią reputaciją: dvidešimt ketverių paskelbė pirmą romaną, būdamas trisdešimt šešerių, jau turėjo penkias išspausdintas knygas ir gero muzikanto bei autoritetingo teatro kritiko statusą.

Jau septinti metai buvo vedęs Elzę Tausig. Atsakingas tėvas ir sutuoktinis.

Jam vienodai svarbi dukters laimė ir žydų persikėlimo į Palestiną idėja.

Jį gerbia ir čekai, ir žydai, ir vokiečiai. p. 71

Per tuos šešiolika metų, priešingai nei Makso, Franco gyvenime mažai kas tepasikeitė. Eidamas trisdešimt septintus metus, jis vis dar buvo nevedęs ir vienas, besiblaškantis tarp savo neįgyvendintų troškimų ir nerealių valdingo tėvo lūkesčių. p. 72

Kafkos likimas, nežiūrint jo kūrybos ilgaamžiškumo, gan tamsus, bent jau šiame kūrinyje: atrodo, kad jo niekada neapleisdavo nesėkmės, o kasdienybė sunkte sunkė jėgas.

Prasidėjus Didžiajam pasauliniam karui, Maksas pamatė Franco kūrybinį ištižimą ir abejingumą literatūriniam darbui.

Kafka ėmė panėšėti į per anksti pasenusį vaiką, vis dar neprisitaikantį prie suaugusiųjų pasaulio. Jau daug metų nieko reikšmingesnio neparašė, nieko svarbesnio nesuvokė.

Maksas suvokė, kad nervų liga, o vėliau ir tuberkuliozė buvo Francą apleidusio įkvėpimo priežastys. p. 78

Nemažai vietos skirta meilės peripetijoms. Atrodo, Kafka buvo linkęs įsimylėti, patirti tam tikrą egzaltaciją, bet toliau draugystės nelinkęs žengti: iš nepasitikėjimo savimi ar moterimis, gal tiesiog nesąmoningai taip tik dirgindamas savo kūrybines jusles: rašydavo spontaniškai, tekant pasąmonės ir sapnų srautams, nežabodamas fantazijos, bet visada apie neviltį, mirtį, gyvenimą kaip nesusipratimą.

Regis, Francas sąmoningai rinkdavosi moteris, kurių negalėjo turėti, moteris, nuo kurių glėbio jį skyrė aibė kliaučių. Jis leisdavosi tik į draugystes, nuo pat pradžių slėpdavusias nesėkmingą baigtį. p. 72

Kas nepatiko – erotizuotos scenos, Makso ir Franco motinos mylėjimosi epizodai; Franco ir Melitos, Doros. Šiaip, būtent tokio pobūdžio aprašymai biografiniuose romanuose man atrodo labiausiai neįtikimi ir nereikalingai išplėtoti. Čia gi kliuvo ir banalumas. Visas kūrinys taupia, paprasta kalba, o tos mylėjimosi – tarsi pornografiniai intarpai.

Taigi gal ko nors naujo apie F. Kafką ir nesužinai, bet knygelė susiskaito smagiai, žadindama smalsą, verčianti susimąstyti ne tik apie kūrėjų likimus, jų asmenybes, istorinius laikotarpius, bet ir draugystės svarbą, o ir atsakomybę kartu: M. Brodas graužiasi ne tik dvejodamas, kaip pasielgti dėl priešmirtinio draugo prašymo, bet ir slegiamas kaltės, kad kažkada kritikavo jo draugystę su Melita, ko gero, vienintele tikrai jam tikusia moterimi. Ir, aišku, pati komplikuočiausia dilema: savi interesai ar talentingo draugo kūryba svarbiau? M. Brodas, suvokdamas Kafkos literatūrinę didybę, juo užgožia ir savo pasiekimus, ir asmeninį gyvenimą. Neįtikėtinas nesavanaudiškumas? Taip pasakoja M. Gavran, o kas buvo, ko nebuvo, jei sužadina domesį, galima pradėti ieškoti plačiau ir išsamiau.

Tiesa, leidinys išskirtinis dar ir tuo, kad gausiai iliustruotas Aistės Tarabildienės, nežinau, ar tai pamalonina skaitytoją, bet kad praplečia knygos apimtį ir daro solidesne, tai tikrai, taip būtų vos neperpus plonesnė. Tiesa, man smagiausiai būtų, jei tiesiog šriftas pasirinktas ne reikalautų įgulimo šifruojant, o būtų lengvai, be pastangų įskaitomas. Juodai baltos iliustracijos, dažnai veik tiesmukai atkartojančios išsakytą mintį, kažin kokių minčių nesukelia, bet niūrumos atmosferą sutankina.

Vertinimas: 4/ 5

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s