H. Kanno. Sapnų sala

Kanno, Heikki. Sapnų sala: romanas/ H. Kanno; iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. – 487 p.

Meno, beprotybės, egzotikos sūkuryje

Heikki Kanno (1969) – suomių dailininkas ir rašytojas, išleidęs du romanus: 2017 „Bitės kelias“, 2018 „Sapnų sala“. Pastarasis buvo apdovanotas poeto J. L. Runebergo vardo premija.

„Sapnų sala“ – daugiasluoksnis kūrinys, pasakojantis dailininko Vernerio šeimos istoriją, realius faktus perpinant su fiction. Nuo vasarų atskirtyje nutolusioje saloje iki megapolių įvairiose šalyse ir Afrikos egzotikos. Pasakotojas biografas Isakas Severinas stebi, bendrauja ir rašo garsaus Stokholmo dailininko Vernerio Bergerio gyvenimą. Vieno žmogaus istorija šakomis ir šaknimis susijusi su įspūdingomis kitų asmenų patirtimis – egzotiškomis ir netikėtomis. Kartu tai ir istorinių laikmečių, įtakojusių likimus, atspindys. Tarpusavyje persipina Naujojo amžiaus dvasinio judėjimo idėjos, meno pasaulio keistybės, Afrikos dievai, Kongo mitologija, mokslo faktai ir mistika. Skambant Vagnerio muzikai, švysčiojant besikeičiančiam Doriano Grėjaus portretui, tapybiškai slenkant įvairiausiems vaizdams – „pasitraukus juodam kaip grafitas debesiui, apimtam žvilgaus umbra ir ultramarinu tvyksčiojančio žaibų raizginio, pasirodė tamsraudonė saulė“. p. 95 – ir persimaišant realioms istorinėms ir meno asmenybėms su išgalvotomis: poetės žmonos Mijos meilužiais įvardijami žymūs švedų rašytojai. Ekscentriškos dailininko savybės ir polinkiai galbūt genetiškai paveldėti, galbūt suformuoti aplinkos ir šeimos įtakos.

Koks gi tas vaizduojamas garsusis suomių dailininkas K. Heikki romane? Talentingas, garsus modernizmo ir postmoderno atstovas. Eksperimentatorius, nihilistas ir, kaip atrodo, egoistas, užsifiksavęs savo paties susikurtų pažiūrų ir idėjų burbule.

Jau per pirmąjį susitikimą Verneris buvo visiškai atviras ir neslėpė savo įdomių siekių. Prisipažino kuriąs sielą pagal G. I. Gurdžijevo metodus ir parduosiąs ją šėtonui už suteiktas dvasios jėgas – tokias, kokios pražudė Dorianą Grėjų, bet užtikrino jam tvarią jaunystę. p. 265

Individualistas? Tiesą sakant, psichologiškai autorius nesiskverbia į kodėl ir kaip. Galima sakyti, kad kiekvienas – atraeilis ar trečiaeilis, ar tik atsitiktinai švystelintis veikėjas – ne eilinis žmogus, bet kažkuo keistas, išsiskiriantis ir net gožiantis protagonistą, galbūt autoriui tiesiog nepavyksta įsikirsti į pagrindinį veikėją ir jo neprapuldinti egzotika alsuojančių įvairenybių sraute. Vienas iš įsimintiniausių – išradėjas, senelio Samuelio draugas ir bendrasavininkas įmonių, Lenuaras – energija ir netgi gyvenimo godumu tryšktanti asmenybė – nuotykių ir tradicijos suformuoto bebaimio, talentingo savamokslio mokslininko ir idėjų generatoriaus, Bergeriams sukūrusio turtus, paveikslas. Ir avantiūristo. Na, avantiūrinio elemento netrūksta visiems. Pabuvojęs Afrikoje, iš deimantų kasyklų prasisiekęs senelis Samuelis, persiėmęs Kimbangu filosofija, visą gyvenimą vaikšto basas, dar įspūdingesnis ir mistiškesnis jo ir po Afriką klaidžiojančios žmonos Lukresijos ryšys. Išgyvenęs 127 metus, atskirties salą pasirinkęs kaip tikruosius namus, savo polinkiu į teosofinius dalykus ir mistiką smarkiai įtakojo Vernerį, nepatyrusį tėvo ir motinos artumo. Požiūrį į moteris, netgi tapybos pasirinkimus lėmė ir jauna tėvo žmona Maniša, dar paauglystėje tapusi jam ir ikona, ir grožio etalonu, o tuo pačiu ir vyriškų kompleksų priežastimi. „Svarbiausius jausmus aš išgyvenau žiūrėdamas. Tuo buvo pagrįstas mano seksualumas. Gali būti, kad ir tai mane pavertė dailininku“ p. 294 Būtent iš atminties nedingstantis Manišos paveikslas lėmė žmonos pasirinkimą – ji buvo daugiau negu panaši į Manišą, ji buvo Maniša, nužengusi parodos atidaryme iš jo paveikslų. Toks išoriškai supaprastintas požiūris į žmoną Miją – talentingą poetę, – „žodžiai tekėjo joje kaip kraujas“ p. 433 – iš prigimties, o ir gyvenimiškos patirties laisvą asmenybę – iššaukia ir atitolimą, kaip paaiškėja pabaigoje – neapykantą, skatinusią netgi sunaikinimui.

Gal Mija žeidė Vernerį savo buvimu. Gal jos mirtina nuodėmė ta, kad ji nustojo panašumo į Manišą, ir Verneris panūdo sunaikinti ją taip, kaip Dorianas Grėjus savo portretą. p. 468

Ryškus ir įsimenantis Mijos paveikslas – poetės, stiprios, nepriklausomos ir nė kiek ne mažiau ekscentriškos asmenybės negu Verneris. Kūryba ir ego, atrodo, svarbiau už viską: sūnų, artimus santykius su artimais žmonėmis ir įprastą gyvenseną. Ar kūryba nulemia ir Mijos, ir Vernerio ekscentriškumus, ar keistumai ir vaikystėje patirti neišsipildymai skatina ieškoti saviraiškos rašant, piešiant? Tiesa, paties Vernerio požiūris į tapybą, atrodo, gan ironiškas: daugiau performansai, iššūkiai klasikai ir įprastam menui, paradoksalu, bet didysis menininkas lengvai pamėgdžiotas ir pateiktas netgi parodai jo draugo–priešo ir žmonos iniciatyva, taip tarsi nuvainikuojant ir jo unikalumą, menininko įvaizdį įžeminant.

Sapnų sala – tik vandeniu į rojų su uolomis, laukinėmis orchidėjomis pasiekiama vieta, kur pašalinės akys nemato nei kas vyksta, nei kas pulsuoja įtampos ir beprotybės kupiname ore. Kas gi iš tikrųjų įvyko saloje, kas buvo ir kas atsitiko Verneriui Bergeriui – detektyvinė intriga, atskleidžiama tik pabaigoje. Ir tikrai sukrečiamai. Netikėtai, bet logiškai išplaukianti iš pasakojimo.

Kad ir kiek daug temų paliečiama, bet visa tai paviršiumi – informacijos tekėjimas. Nors struktūriškai lyg ir dvigubas romanas – Isako Severino rašomas apie dailininką, tuo pačiu ir apie paties pasakotojo patirtis bendraujant su Bergeriais ir renkant medžiagą apie juos, bet skaitant visą laiką lyg esi šalia, o ne knygoje. Skaitai, mintiji, kad įdomi medžiaga, bet ji nepaliečia – žodžiai iš vieno puslapio į kitą, bet ne į atmintį. Mintiji, juk tai įdomu, bet iš tikrųjų ne. Trūksta literatūriškumo? Sunku apibūdinti: retai pasitaiko, kad sąmoningai suvoktum vienaip, bet pojūtis priešingas. Nepaliečia.

Vertinimas: 3,7 /5

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s