R. Powers. Orfėjas

Powers, Richard. Orfėjas: romanas/ R. Powers; iš anglų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 393 p.

Laiko pabaigai

Muzika. Daug muzikos. Daug literatūros. Ir chemijos. Ir genialaus, bet sėkmės nesulaukusio avangardinės muzikos kompozitoriaus, mėgėjo chemiko netikėtas išgarsėjimas sulaukus septyniasdešimties perdėtai tiesmukai ir primityviai saugumu susirūpinusioje šalyje. Tuo pačiu ir klausimas kaip ir „Medžių istorijoje“, ar šiuolaikinis žmogus gali būti saugus reikšdamas savo pažiūras ar užsiimdamas pomėgiais nesupainiojant jo su teroristais, nusikaltėliais ar paprasčiausiai panaudojant kaip atpirkimo ožį įrodant, kokie dideli pavojai ir kaip gerai dirba spec. tarnybos.

Pati savaime piršosi straipsnio apie jo suėmimą antraštė: teroristas įkliuvo trečiojo amžiaus universitete mirties laukiantiems žmonėms skaitydamas paskaitą apie mirusią muziką. p. 133

Kita vertus, ar saugūs cheminiai eksperimentai namuose, ypač bandant sukurti bakterijas ar kitas ligas sukeliančias ląsteles, ar jos negali dėl nepatirties ar neatsargumo patekti į aplinką?

Taigi 2014 m. R. Powerso išleistas romanas apie Peterį Elsą, į pensiją išėjusį muzikos kompozicijos mokytoją ir avangardo kompozitorių, kuris klaidingai palaikomas bioteroristu, kai jo namuose aptiko mėgėjo genetikos laboratoriją.

Kartu tai ir (ne)eilinio žmogaus viso gyvenimo istorija: prigimties paženklintas gabumais gamtos mokslams ir muzikai, jau vaikystėje Elsas patiria savo išskirtinumą: brolis su draugais klausosi roko ir kt. šiuolaikinės muzikos, o jis žavisi klasika, atėjus laikui pasirinkti profesiją, atsiduria, kaip dažnai pasitaiko jaunimui, jausmų spąstuose. Sutikta žavi violančelininkė kursto jo muzikines ambicijas ir skatina mesti chemijos studijas ir pasirinkti muziką. Kiek kartų vėliau protagonistas kėlė sau klausimą, o jeigu… jeigu būtų tapęs rimtu rimtų mokslų specialistu, o muzika likusi hobiu, o neatvirkščiai? Amžinas pasirinkimo klausimas. Juolab, kad jausmai pasikeičia, meilė išnyksta, o vienatvė nepadeda tapti laimingu.

Vienatvė grąžina mus į save, o nuo savęs iki Dievo – tik vienas žingsnis. p. 51

Dvi besikaitaliojančios pasakojimo linijos: septyniasdešimtečio vyro netikėtai pasikeitusi gyvenimo tėkmė ir retrospektyvus žvilgsnis į asmeninius ir profesinius išgyvenimus. Kad nesijaustų vienišas, dukra padovanoja tėvui šunį, su kuriuo leidžia laiką namuose ir lauke, o, gyvūnui mirus, pasimetęs paskambina 911 ir nuo to atsitiktinio, netgi nereikalingo skambučio prasideda įprastos kasdienybės griūtis. Peteris Elsas pareigūnams pasirodo visapusiškai įtartinas: šunį užkasė sode, ko negalima daryti; namuose užtikta laboratorija jų akyse fiksuojama kaip sąmoningo teroristo buveinė. Taip, klausai sutrikus Peteris Elsas nebedirbo mokykloje, nebekūrė muzikos, leido laiką skaitydamas knygas ir mėgėjiškoje laboratorijoje augindamas bakterijas. Nesėkmingai bandęs sukurti nemirtingos muzikos kūrinį, galiausiai įtiki, kad jį įmanoma užkoduoti DNR molekulės branduolyje.

Aš troškau, kad mano bakterija primintų muziką, kurią mėgau šešiolikos metų, kas kelias valandas atskleisdamas naują šedevrą. Troškau, kad ji primintų melodiją, kurią mano penkiametė dukrelė transkribuodavo ant svetainės grindų dėliodama spalvotus kubelius. p. 382

Grįžęs iš pasivaikščiojimo ir pamatęs gausiai saugumo departamento agentų apsuptus namus Peteris pabėga. Taip prasideda avantiūrinė ir vitališka senolio kelionė nuo savęs ir į save tuo pačiu. Prisiminimų ir apmąstymų kelionė. Ir savotišką trilerį primenanti istorija. Atrodo, kad tai ne tik benamystė, bet ir viso gyvenimo įprasminimas: sudėjimas taškų ant to, kas buvo, ko galėjo nebūti, klaidų ir kalčių pasvėrimas. O ir rizikuoti nelabai yra kuo:

Šiame pasaulyje neturėjo jokių priedermių. <…> Niekas niekur jo nebelaukė. Namai buvo sąlyginė sąvoka, ateity – jokių įpareigojimų, išskyrus du: mokėti mokesčius ir mirti. p. 257

Nesėkmingo menininko likimo tema: energija ir laikas išeikvotas originalios, negirdėtos muzikos kūrybai, paaukojant šeimą, ramų ir sotų gyvenimą, tampant savotišku autsaideriu ir vienišiumi, o senstant, kūne atsirandant fiziologiniams sutrikimams, tarsi atstumiamas ir muzikos. Ir vėl – kiek kartų vienatvės valandomis Peteris Elsas užduoda esminį klausimą, o jeigu ne muzika, jeigu mokslas? Gal jis būtų garsus atradėjas, o ne niekam nežinomas muzikas? Tiesa, į šį amžiną lemties klausimą atsakymų protagonistas nesuranda, tik apėmęs apsilenkimo su tikru būviu jausmas nedingsta dėliojant ir vertinant praeitį.

Kas be ko, jis apsiriko. Pasirodo, gyvenimas vienkartinis, painus ir klaidus, pliūpsnis, išsisklaidantis ore. p. 228

Vaikystėje žavėjęsis klasikine muzika Peteris Elsas nukrypsta į chaotiškas ir rėksmingas unikalios avangardinės muzikos paieškas, nes… nes jis siekė savo kūryba įsilieti į amžinybę, atrasti tai, ko dar nėra, negirdėta. Mano muzika visada turėjo tikslą pro dabarties mūrą prakirsti tunelį į amžinybę. p. 119 Jis muziką girdi, galima sakyti, mato ir net uodžia visur: lapo judesyje, žingsnių aide, daiktų kontūruose, džergiančiose mašinose ar net kvėpavime. Pasaulis ir jis pats – muzika, tik reikia apjungti, išskirti, pagilinti ar pritildyti. Autorius daug dėmesio skiria jo kūrinių transliacijai, dar daugiau – mėgstamų protagonisto kompozitorių kūrybai ir gyvenimui: daugiau nei dvidešimt puslapių konclageryje kūrusiam O. Messiaenui ir Kvartetui laiko pabaigai, nemažai dėmesio sudėtingai D.Šostakovičiaus situacijai Sovietų Sąjungoje ir jo genialiai muzikai. Kas domina R.Powersą ir į kokius klausimus bando atsakyti vaizduodamas neįtikėtinai talentingo muzikoje ir moksle veikėjo istoriją? Menininko kūrybos prasmės šiame gyvenime ir amžinybėje – o vis dėlto menininkas: dailininkas, rašytojas, muzikas gal ir stengiasi dėl amžinybės, o ne dėl šios dienos?; be abejo, kūrėjo ir žmogaus konfliktas: kaip suderinti į ribas neįspraudžiamus polėkius ir nerimastingą muziko gyvenimą su šeima – ramia atmosfera žaidžiant su dukra, meile ir dėmesiu žmonai, ir, kas be ko, materialiniu užtikrintumu?

R. Powersas bando apjungti du skirtingus dalykus: meną ir mokslą, sukurti harmoningą jų lydinį, gal kaip žymusis O. Messiaenas savo muzikoje derinęs instrumentų skambesį su paukščių giesmėmis. Gal rasti pagaliau tą stebuklingą jungtį ir tokiu būdu įrodyti pasauliui, kad viskas įmanoma.

Ironiškas ir, aišku, liūdnas svajonės išgarsėti išsipildymas – paieškomas gausių pajėgų senolis teroristas. Absoliučiai nieko bendra neturintis nei su muzika, nei su atradimais paskutinis gyvenimo etapas: na, nelabai įtikinamas, kūriniui suteikiantis ironijos ir tokio popsinio avantiūrizmo – bėgimas, klajonės, tiesa tai ne tik komiški senolio išsisukimai nuo gaudytojų, bet ir reflektyvi ir tiesioginė kelionė mėginant dar kartą įžengti į praeitį, ištaisyti klaidas, susitaikyti ir išsiaiškinti su brangiausiais žmonėmis; suvynioti pabaigą į pradžią.

Jie įsikūnija prieš akis: bičiulis, žmona, duktė. Tie, kurie jį mylėjo, tikėjo, kad jis nuveiks didžius darbus. Įsisiautęs į švelnią balandžio miglą, jis galvoja: nieko kita nenorėjau, tik paleisti į pasaulį silpną garsą, kuris jus sužavėtų. Tokia menka mintis. Tokia menka mintis. p. 273

Šis romanas, atrodo, ne parašytas, o sugrotas. Ir, be abejo, muzikoje susigaudantis jį perskaitys išsamiau ir giliau, nei šiaip skaitytojas: žaviesi rašytojo gebėjimais, bet daug kas eina šalia, o ne į sąmonę ar pasąmonę, nes… na, tiek muzika, tiek chemija – ne mano suvokimo dimensijos. Taigi, ar skaityti „Orfėją“ reikia spec. pasiruošimo? Ir taip, ir ne. Žodžio ir minties virtuoziškumas užburia nemažiau nei puslapiuose skambančios muzikos ir mokslo sintezė, bet… tų sričių žinovai, manau, perskaitys romaną kitaip: labiau priims, na, gal ir daugiau kliaudų atras.

Vertinimas: 4,7/ 5

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s