L. Nugent. Išnarplioti Oliverį

Šleivas gyvenimas

Nugent, Liz. Išnarplioti Oliverį: romanas/ L. Nugent; iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – p. 191

Romanas pradedamas nuo esminio lūžio protagonisto Oliverio gyvenime, kaip bebūtų keista, nustebinusio ir jį patį: „tokie dalykai būdingesni šeštajam praeito amžiaus dešimtmečiui, kai vyras girtas grįždavo iš baro pas apsileidusią žmoną“ ir pakeldavo kumštį. Bet tai nutiko 2011–aisiais, kai smurtas šeimoje nebetoleruojamas.

Liz Nugent (1967) telezijos ir radijo novelių scenaristė, „Išnarplioti Oliverį“ – pirmoji jos knyga, pasirodžiusi 2014 metais, atsidūrusi, kaip vėliau ir kitos dvi knygos: „Lying In Wait“ (2017), „Skin Deep“(2018) bestselerių sąraše ir pelniusios įvairius airių literatūros apdovanojimus.“

E. Donoghue. Stebuklas

Fanatizmo ir sveiko proto kova

Donoghue, Emma. Stebuklas: romanas/ E. Donoghue; iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė–Bernotienė – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 227 p.

E. Donoghue (1969) žinoma airių kanadiečių pjesių, scenarijų, novelių, romanų autorė, literatūros istorikė, 2010 m. “Kambarys“ nominuotas Bookerio premijai. “Stebuklas“ (2016) pateko į tokių literatūros premijų kaip „Giller Prize“ ir „Shirley Jackson Award“ trumpuosius sąrašus ir akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu. Romanas išleistas daugiau kaip 20 šalių. 

Airiška senoviška istorija apie devyniolikto a. antros pusės nutikimą kaimo bendruomenėje prietarais ir religiniu fanatizmu apsėstoje šeimoje. Fėjos, žmogeliukai, kuriems nakčiai tarnaitė pripila pieno, nešiojasi duonos kriaukšlę, kad juos atbaidytų, o mušdama sviestą kalba burtažodžius, kitaip jokio sviesto nebus, dažnai paminimos gudobelės su kaspinais apraišiotomis šakomis – labai primena australų rašytojos romaną „Gerieji žmonės“, tik gal anoji blykčioja didesniu nuožmumo atspalviu. Ten šeimoje invalidas vaikas, kaimo nuomone, sukeistas fėjų, kankinamas ekstremaliais ritualais – nardina į šaltą upės vandenį, kad atvirstų į savąją, normalią būseną. Čia gi stebuklinga mergaitė, mintanti vien dangiška mana jau keturis mėnesius, įmanomybę argumentuojanti biblijos pasakymu: „Izraeliečiai valgė maną keturiasdešimt metų“ p. 70. Orientuojamasi į religinę plotmę, nors… iš šono vienas kitas užsimena ir apie fėjų burtus.

Jei ją jei ją primuštum ar net kirstum ugnimi – Bernas nejaukiai taikliai pamėgdžiojo vieną tarną, – ką gi, tuomet ji išlėktų, iš kur atlėkusi. p. 102

 

C. Toibin. Nora Vebster

Toibin, Colm. Nora Vebster: romanas/ C. Toibin; iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė. –  Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 376 p.

Kuo gi toji Nora Vebster ypatinga, jei net pavadinimas iš vardo ir pavardės? Pirma mintis – įžymybė, kažin kokia airių reikšminga persona, o iš viršelio vienišos moters, jūros ir tokio pat vienišo paukščio vaizdo bandžiau įvardinti visus spėjimus: menininkė, feministė, nors… labai gali būti ir meilės romanas.