Archyvai

A. Rand. Šaltinis

Rand, Ayn. Šaltinis: romanas/ A. Rand; iš anglų k. vertė Marius Burokas. – Vilnius: Lapas, 2020. – 780 p.

Himnas liberaliajam kapitalizmui

Gigantiška knyga, normalaus dydžio raidėmis išspausdinta prašoktų ir tūkstantį puslapių. Smulkus šriftas tikrai atbaidys ne vieną: gali skaityti tik geroje šviesoje arba turėti išdidinančius akinius. Arba tobulą regėjimą.

Ar verta? Paskaičius anotaciją, dvejoji: žymi praeito šimtmečio rusų kilmės amerikiečių rašytoja, filosofė, Objektyvizmo kūrėja ir propaguotoja, padariusi didelę įtaką 20 a. Vakarų žmogaus mąstymui. „Šaltinis“ – romanas, kurio iki šiol anglų k. parduota daugiau nei 6 milijonai egz., išverstas daugiau nei į 25 kalbas, lietuviškai šios autorės kūryba pasirodo pirmą kartą.

Aš iš tų, kurie apie A. Rand nežinojau nieko, taigi paimdama knygą pirmiausia žvalgiausi kaip į literatūrinį kūrinį, tiesą sakant, ir skaičiau net nepasidomėjusi nei rašytojos gyvenimu, nei jos filosofija. Džiaugiausi, kad pradžioje įdėtas 1968 metų leidimui parašytas autorės įvadas. Patrauklus pasirodė tikslas sukurti veikėjus ne tokius, kokie egzistuoja gyvenime, bet kokie jie turėtų būti. Idealaus žmogaus paieškos? Romantinės literatūros kryptis?

Skaityti toliau

W. K. Krueger. Kasdienė malonė

Krueger, William Kent. Kasdienė malonė: romanas/ W. K. Krueger; iš anglų k. vertė Goda Bulybenko, vertimo bendraautorius Gediminas Pulokas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 415 p.

Išminties kaina

Sąmoningai ieškome ar atsitiktinai papuola po tamsaus skaitinio šviesa ir viltimi dvelkiantis kūrinys. „Auksinė šventykla“ ir „Kasdienė malonė“. Tik pastarasis, kaip bebūtų įvertintas ir apdovanotas, literatūriniu požiūriu paprastas linijinis pasakojimas, specialiai pritaikytas tam tikrai didaktinei transliacijai. Bet tai ir pagaulus, įtraukiantis siužetu, patrauklus, naivus, padykęs, gal ir tikras trylikamečio pasakotojo nekasdienius kasdienos įvykius pateikiantis ir vertinantis balsas.

„Kasdienė malonė“ – romanas apie skaudžius išbandymus, gebėjimą nepalūžti, nugalėti pyktį ir neapykantą, neprimesti viso blogio didžiausiam kaltininkui Dievui.

K. Krueger (1950) – JAV romanistas, labiausiai išgarsėjęs Korko O,Konoro serijos detektyvais, 2014 metais pasirodęs vienintelis serijai nepriklausantis romanas „Kasdienė malonė“ susilaukė didelio skaitytojų ir kritikų dėmesio, pirmasis šio rašytojo kūrinys išverstas į lietuvių kalbą.

Skaityti toliau

M. J. Lee. Pačinko

Lee, Min Jin. Pačinko: romanas/ Min Jin Lee; iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė–Bernotienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 591 p.

Istorijos nuvilti

Maniau, kad nesvarbu, kiek kalvų ir upelių pereisi: visas pasaulis – vien Korėja ir visi jame korėjiečiai. Park Wan–suh (Pak Vanso)

Min Jin Lee (1968) gimusi Pietų Korėjoje, septynerių metų su tėvais persikėlė į Ameriką, ten ir užaugo, studijavo istoriją ir teisę. Dar studijuodama išgirdusi Japonijoje dirbančio amerikiečio misionieriaus paskaitose apie etninių korėjiečių padėtį Japonijoje, pradėjo domėtis ir rinkti medžiagą šia tema. Netgi trečios, ketvirtos ir penktos kartos Japonijos korėjiečiai vadinami užsieniečiais. Nors dabar daug etninių korėjiečių tapę Japonijos piliečiais, bet pasirinkimas natūralizuotis – nėra lengvas. Kai kurie tuokiasi su japonais arba yra dalimi korėjiečiai. Teisinės ir socialinės Japonijos korėjiečių ir dalimi korėjiečių kilmės žmonių istorija yra ilga ir niūri. Kai kas niekada neprisipažįsta esantys korėjiečių kilmės, nors etninę tapatybę galima atsekti pagal asmens dokumentus ir valdiškus įrašus.

Skaityti toliau

P. Roth. Kiekvienas žmogus

Roth, Philip. Kiekvienas žmogus: romanas/ P. Roth; iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. – Vilnius: Vaga, 2019. -139 p.

Vyro kūno gyvenimas ir mirtis

Trumpas kūrinys apie viską. Ir nieką. Baugiai tiksli ir drąsi foto juostelė apie senatvę, mirtį, vienatvę, kaltę su spalvotais vaikystės ir jaunystės intarpais. Apie viską – kaip prisiminimą… ir nieką – ateitį. Kada labiau žmogus smulkmeniškai išgyvena savo kūniškumą: jaunystėje, kai erotika įreikšmina kiekvieną ląstelę, ar senatvėje, kai ligos pakeičia savivertę, galimybes ir gyvenimo būdą, o kūnas įcentrina dėmesį skausmais?

Nekomercinė knyga. Ne kiekvienam, nors tikrai apie kiekvieną. Galėtų pavadinime ir nebūti žodžio žmogus, tiesiog Kiekvienas. Pavadinimas, o ir pats kūrinys siejamas su penkiolikto a. pjese „Kiekvienas žmogus“, kur protagonistas tarsi atsiskaito už savo gyvenimą Dievui. P. Roth moderniai ir savitai pažvelgia į tą pačią temą – žmogaus senatvę ir bet kurią akimirką galinčią ištikti mirtį, reflektuoja įvykusią kelionę ir teisinasi, kaltina, apsvarsto aistrų, netikėtumų ir proto konfliktus sau, prieš save. Religijos, kuri guostų ir žadėtų pomirtinį gyvenimą, veikėjas nepripažįsta.

Akių dūmimas apie mirtį ir Dievą ar atgyvenusios fantazijos – tai ne jam. Yra tik mūsų kūnai, gimę mirti ir gyventi pagal sąlygas, nulemtas anksčiau gyvenusių ir mirusių kūnų. p. 45

 

Skaityti toliau

C. Ng. Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau

Ng, Celeste. Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau: romanas/C. Ng; iš anglų k. vertė Jovita Groblytė–Hazarika. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 359 p.

Netikras tikrumas

C. Ng (1980) jauna kinų kilmės amerikiečių rašytoja įvairiuose žurnaluose spausdinusi apsakymus, esė, pirmas romanas Everything I Never Told You (2014) pripažintas Amazon metų knyga, išverstas daugiau nei į penkiolika kalbų, pelnęs skaitytojų susidomėjimą ir atkreipęs kritikų dėmesį. Little Fires Everywhere (2017) (Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau) daugelio įvairių leidinių ir tinklaraščių, tokio, kaip Goodreads, šis romanas paskelbtas populiariausia 2017 metų knyga, išversta daugiau nei į30 kalbų.

C. Ng domina šeima, tėvų vaikų santykiai, be abejo, vienokios ar kitokios formos vis dar egzistuojantis rasizmas, tapatybės klausimai, jaunų žmonių brendimo aktualijos ir ambicijos.

Skaityti toliau

G. Goldreich. Mano tėvas Šagalas

Goldreich, Gloria. Mano tėvas Šagalas: romanas/ G. Goldreich; iš anglų k. vertė Aidas Jurašius. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 583 p.

Skraidančio pasaulio menininkas

Knygos apie įžymius žmones itin mėgstamos: jos tarsi per padidinamą stiklą, užaštrintą dramą atspindi ir paprastų žmonių emocijų, santykių, komedijų ir tragedijų, tiksliau sakant, realybės tragikomedijų iš laiko perspektyvos stereotipus. Taigi eilinis žmogelis – skaitytojas – turi galimybę pasijusti didesniu negu save laiko, nes ir jam būdingi daugelis aukštai iškilusios personos bruožų, o ir istorinė figūra, akivaizdu, buvo tik žmogus, toks, kaip aš, tu, jis, ji. Tuo pačiu nutrinamas ir laiko sluoksnis: praeities ir dabarties audinys suvyniojamas į vieną rietimą, atrodo, kad kuo daugiau išvyniosi, rasi didesnę paslaptį. Paslaptis ir yra, ir nėra. Kaip vaizduotė kuriam leidžia fokusuoti žodžius, spalvas, erdves, figūras.

Biografinio romano veikėjai – istorinės asmenybės ir rašoma apie jas, atsižvelgiant į gyvenimo įvykių chronologiją, istorines ir visuomenines aplinkybes, lėmusias jų gyvenimą. Tikri faktai apipinami autoriniu pasakojimu ir interpretacijomis. Kitaip sakant, kuklią archyvinę medžiagą rašytojas ne tik sugyvina, bet ir išaugina pagal savo vaizduotės ir nuojautų galią.

Skaityti toliau

J. Walls. Stiklo pilis

Walls, Jeannette. Stiklo pilis: atsiminimų knyga/ J. Walls; iš anglų k. vertė Kristina Gudelytė. – Vilnius: Vaga, 2011. – 424 p.

Atkakli kova dėl gyvenimo

Skaitant knygas pažadinama ir asmeninė atmintis, veikėjai tampa savęs, pažįstamų ar jau seniai praeityje nuplaukusių įvykių šaukiniais – istorija pasakojama apie šeimą Amerikoje asocijuojasi su kaimynystėje Lietuvoje nuomojusia butą ir kurį laiką stebinusia juodos kasdienybės paradoksais. Puošni jauna motina ir kažkaip, kaime sakytų, pilkai įdzangusiais 9 vaikais: nuo kūdikio iki paauglio. Ne girtuoklė, bet visiškai kasdienybės ritualus: kambarių tvarkymą, valgio gaminimą, rūpinimąsi vaikų apranga, mokslu – ignoruojanti, lovoje pastoviai su knyga drybsanti persona. Vos ne kiekviena tema galinti paberti intelektualių perliukų, jeigu nežinotum, kas dedasi už sienos, tikrai palaikytum ne tik išvaizdžia ir stilinga, bet plataus akiračio asmenybe. Ir meilė. Besąlygiška meilė vaikams, o jų – motinai. Aišku, tuo laiku vaikų teisių atstovai nevaikščiojo į namus, dešimties metų berniukas nemokėjo skaityti nė rašyti, nebuvo baigęs nė vienos klasės, bet kaip nekeista, patrauklaus vaikiškai filosofinio mąstymo Kada tai buvo? Turbūt pereinamojo laiko chaose. Bet ta šeimynėlė įstrigo amžiams į atmintį: duodi šokoladą, o vaikas vaidina lyg valgantį, lyg apžiūrinėjantį, o iš tikrųjų grūda kišenėn – mama labai mėgsta tokį. Motina vos nealpsta mažiausius patalpinus į savaitinį darželį – ai, tos auklėtojos, girdi, tikros karvės, užtinsta akys nuo verkimo, o ir kiba pavalgydins, joms vienodai. Džiuljeta. Jos vardas. Toks sakyčiau, parodijinis, iš pradžių net galvojau – juokai. O suartėti su Džiuljetos šeimynėle norom nenorom teko: nes vos įžengi pro duris, jau skambina – ko gero, tykodavo prie lango, kada grįžtu – kaimyne, gal druskos gali paskolinti, kaimyne, gal morką, kaimyne, toano, to ir visko arba nieko, nes tokios didelės šeimos nepamaitinsi bandele, na, kad ir batonu – jį nupirkus, vyriausias berniukas apgailestauja, o kad būtut juodos duonos kepalą, daug sočiau ir ilgiau užtenka – žodžiu, ar atidarysi duris ir bandysi, tipo, suprasti ir padėti, ar užtrenksi prieš nosį, tas pats. Beviltiška.

Skaityti toliau

J. Darznik. Įkalintos paukštės giesmė

Darznik, Jasmin. Įkalintos paukštės giesmė: romanas/ J. Darznik; iš anglų k. vertė Nomeda Berkuvienė. – Vilnius: Balto, 2019. – 431 p.

Išlieka tik balsas

Išpažintinė poezija dvidešimto a. viduryje. Ir dar moters. Ne bet kur – Irane. Veik neįtikėtina.

Realistinis iš pirmo asmens perspektyvos pasakojamas garsios poetės gyvenimas irgi skamba kaip išpažintinė istorija. Madinga dabar, kur tikrovė ir fikcija persipina taip, kad neatskirsi, ar rašytojas atviras iki nuogumo, ar tiesiog žaidžia su skaitytoju nelyg katė su pele. Galbūt J. Darznik pasirinko tokį žanrą norėdama kuo labiau persikūnyti į žinomos persų poetės asmenį, o gal siekdama kuo daugiau įtikinamumo, nors, manyčiau, tiesiog taikydama į ritmą cituojamoms eilėms ir stengdamasi atliepti Forugh individualistiniam kalbėjimui. Keista pasidaro pačioje pabaigoje: realistinis kūrinys išvirsta į mistinį. Mirusioji pasakoja, ką veikia gyvieji, kaip atrodo, kas vyksta aplinkui, kas jiems yra jos mirtis. Skaičiau per lapkričio pirmas dienas, kai viskas sukasi apie kapus ir mirusius, tai kažkaip ir tokia pasakojimo maniera atrodė visai priimtina – lyg Vėlinių sielų nemirtingumas.

Skaityti toliau

Ch. Benjamin. Nemirtingieji

Benjamin, Chloe. Nemirtingieji: romanas/ Ch. Benjamin; iš anglų k. vertė Helga Gavėnaitė. – Vilnius: Balto, 2019. – 464 p.

Kaip gyventi su netikrumu?

Dar vienas perskaitytas itin amerikietiškas (šalia „Nikso“, „Vieningųjų“) romanas. Amerikietiškas, mintiju, atspindintis plačiai visuomeninio ir politinio gyvenimo aktualijas: gėjų judėjimai, AIDS pradžia, rasizmo tema, Las Vegaso trauka, spindesys ir skurdas; Amerika ir jos piliečiai karuose; mokslo ir mokslininko etika šiuolaikiniame pasaulyje. Autorė pateikia daug informacijos (stebina, kiek turėjo padirbėti rinkdama medžiagą apie skirtingų profesijų specifiką, kad atrodytų įtikima ir realistiška) iš visiškai skirtingų sričių: baletas, erotiniai šokiai, magija, medicina, mokslo eksperimentai su primatais, beždžionėmis, siekiant sukurti ilgaamžiškumo vaistus.

„Nemirtingieji“ – šeimos romanas apie meilę, nerimą, likimą ir žmogaus galimybes. Mirtis ir gyvenimas. Kartais atrodo, kad pasakojimuose mirties netgi daugiau nei gyvenimo. Visus šeimos narius kamuoja tas pats nerimo jausmas. Ir kaltės. Kaip gyventi ne šalia, bet pačią esmę? Kaip nelikti vis laukiančiu, kada prasidės gyvenimas.

Skaityti toliau

E. Hautzig. Bekraštė stepė

Atminties archyvai

Hautzig, Esther. Bekraštė stepė/ E. Hautzig: iš anglų k. vertė Eugenijus Ališanka. – Vilnius: Alma littera, 2019. – 239 p.

Dar vienas atsiminimais ir vaiko patirtimi paremtas pasakojimas. Jį iš karto lygini su „Tarp pilkų debesų“ istorija, nes būtent R. Šepetys sakinys „Jaudinantis ir jautrus pasakojimas apie tremtį, paremtas autorės patirtimi“ tuoj po pavadinimu – niekaip nepraleisi neperskaičius. Tai gali būti reklama, kai kam antireklama, jeigu ne itin žavisi R. Šepetys kūryba.

Kuo E. Hautzig (1930 – 2009) knyga apie Sibirą skiriasi nuo „Tarp pilkų debesų“? Abi pasakojamos iš buvusių turtingų tėvų mergaičių iš Lietuvos pozicijų: tik vienos jų gan dirbtinis, girdėtas, su holivudiškai pagražinta pabaiga ir paremtas perskaitytais, kitų papasakotais įvykiais („Tarp pilkų debesų“) ir dažnai akcentai dedami tikrai ne ten, kur juos dėtų realybė, o „Bekraštė stepė“ – originalus ir įtikinantis, jautrus pasakojimas, paremtas unikalia, nors ir panašia į kitų tremtinių, patirtimi.

Skaityti toliau