Archyvai

S. Aleksijevič. Karo veidas nemoteriškas

cdb_karo-veidas-nemoteriskas_p1Aleksijevič, Svetlana Aleksandrovna. Karo veidas nemoteriškas: apysaka/ S. Aleksijevič; iš rusų k. vertė Alma Lapinskienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 312 p.

Ko gero, turėčiau neskaityti šios rašytojos, nes mano nuomonė niekaip neįtelpa į pasaulinio masto ditirambus. S. Aleksijevič knygos ir traukia, ir stumia. Paperka patraukliu, kasdieniu ir labai gyvu kalbėjimu, pradedi skaityti ir niekaip negali sustoti – dar puslapį, dar, regis, išsiriš kažkokia tiesa, nors ne, ne tai, puikiai suvoki, kad šita dokumentika apdorota – atmesta, atrinkta, manau, ir kalba gerokai redaguota – meninė dokumentika – tarp tiesos ir subjektyvios tiesos esantis tarpas užpildytas būtent autentiškais, bet ne visai, pasakojimais, kaip sakoma – ne tuščias, bet ir nepilnas indas. Ir iš tikrųjų išgirsti, kas negirdėta, o gal tiesiog neužsifiksavę, nes ne tais žodžiais buvo ištarta, gal ne ta ausimi klausytasi. Jau vien tema – moteris kare – šiurpiai paslaptinga ir tikrai kažkaip nemoteriška, ne dėl šautuvo, naikintuvo ar kraujo – ne ne, šioje plotmėje turbūt lyčių lygybė akivaizdi, o dar sovietinės moters – ji nuo revoliucijos plakatų jau žvelgė pro kūjo ir pjautuvo plyšį – neįprasta, kad moteris, kaip mažuma tarp daugybės vyrų kraštutinai brutaliomis sąlygomis – kaip jai pavyko išlikti gyvai, o jeigu gyvai – kaip nepalūžusiai?

Skaityti toliau

S. Aleksijevič. Laikas iš antrų rankų

cdb_978609mm4272448_laikas_is_antru_ranku_p1Svetlana Aleksijevič. Laikas iš antrų rankų. Gyvenimas ant socializmo griuvėsių/ S. Aleksijevič; iš rusų k. vertė Irena Ramoškaitė. – Vilnius: Kitos knygos, 2016. – 424 p.

Senokai knygą perskaičiau, bet niekaip neįstengiau aprašyti: vos pagalvoju nuo ko pradėti, vizualiai kiek sąmonė aprėpia, pradeda augti iš žemės galvos galvelės su raudonais ruporais ir šaukti… Baisus alasas, rėkia viena per kitą, ir taip didžiulėje erdvėje per visą EuroAziją, be jokio mandagumo, nesiklausydamos vienos kitų, tik staugiant… Savąją tiesą. Nepasitenkinimą. Kančią. Bet tie balsai nesusilieja į visumą, o ir nesuskamba kaip sutartinė – jie atskirai sklinda, ko gero, atskiroms ausims ir… tenori būti išklausyti? apkaltinti ką nors? prisišaukti pagalbos? Kaip išgirsti atskirus balsus visuotiniame chaose? Ar turi ką papasakoti paprastas žmogus? Ar jis tik rėkia ištiktas visuotinės isterijos? Koks jo balsas?

Skaityti toliau