M. Chamberlain. Paslėpta

Chamberlain, Mary. Paslėpta: romanas/ M. Chamberlain; iš anglų k. vertė Vilma Krinevičienė. – Vilnius: Balto, 2019. – 368 p.

Individualios atminties svarba liudijant istoriją

Kiek beprabėgtų laiko, kiek bežinotume apie įvairius Antrojo pasaulinio karo įvykius, žiaurumus, o knygos vis rašomos, rašytojai vis atsigręžia į praeitį ir, aišku, kad temomis ir veikėjų prototipais tai neišsemiamas laikotarpis. Kaip sakoma kažkada skaitytame „Mėnulio tigre“: kiekvienas patyrė savo karą. Milijonai žmonių, įtraukti į skerdynes ir kankinimus, likę gyvi, liko ir su savo patirtimis, kurias nuoširdžiai papasakoti turbūt retas galėjo. Didvyriškumas, drąsa, pasiaukojimas – įprasti žodžiai kalbant apie karą vienaip – propagandiškai. Kaltė, skausmas, žudymas – smerkiant ir vertinant antraip, bet irgi pakankamai abstrakčiai. Bet karo žmonių atmintis kiekvieno unikali, gal ir panaši į vienas  kito, bet neįmanoma papasakoti nežeminant savęs, nejaučiant kaltės, pasireiškusių silpnybių, išgyvenimo instinktų, netgi išlikimo kaltės. Bėgant laikui menininko intuicija ir vaizduotė, girdėti pasakojimai ir archyvinė medžiaga leidžia vis laisviau interpretuoti ir prasiskverbti į nutylėtus faktus. Ir nusikaltimus.

Skaityti toliau

H. K. Milwood. Malonės

Hargrave, Kiran Millwood. Malonės: romanas/ K. M. Hargrave; iš anglų k. vertė Eglė Raudonikienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 368 p.

Religinių malonių paradoksai

Kiran Millwood (1990) – prozininkė, poetė, dramaturgė. Vaikystėje ji norėjo būti kate arba katės savininke, arba tapti pirmąja moterimi Marse. Kol kas tik vienas noras išsipildė, bet Kiran greitai suprato, kad buvimas rašytoja leidžia fantazuoti, kiek tik nori.

Skaityti toliau

S. Faulks. Paukščių čiulbėjimas

Faulks, Sebastian. Paukščių čiulbėjimas: romanas/ S. Faulks; iš anglų k. vertė Paulė Budraitė – Vilnius: Jotema, 2020.  – 544 p.

Tarp banalybių ir patetikos

Britų autorius ir žurnalistas S. Faulks (1953) po studijų dirbęs mokytoju privačioje mokykloje, vėliau žurnalistu leidiniuose „Daily“ ir „Sunday Telegraph“, vėliau tapęs „The Independent“ redaktoriumi, pirmąjį romaną parašė 1984-tais metais. 

Skaityti toliau

J. Gardam. Vyras be trūkumų

Gardam, Jane. Vyras be trūkumų: romanas/ J. Gardam; iš anglų k. vertė D. Žalytė–Steiblienė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 341 p.

Kaukės ir tikrieji veidai

Senukas… senutė… sulinkę, praradę kūnus ir bet kokį įdomumą. Jie nepastebimi ir nestebimi. Praeiname kaip pro nereikalingus daiktus. Na, ne. Žmogiškasis faktorius: užmetame akį tyčia ar netyčia, gal bloga tajam/ tajai – vandens? greitąją? Arba ir susigraudiname prisiminę savus artimuosius.

Skaityti toliau

K. Ishiguro. Dienos likučiai

Ishiguro, Kazuo. Dienos likučiai: romanas/ K. Ishiguro; iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 268 p.

Žmogaus būties problema

Vos pradėjus skaityti įpuoli į manieringą praeities laiką: tiek pasakojimo stiliumi, tiek pasakotojo kontempliacijomis, atrodo, kad tai dvidešimto a. pradžios kūrinys.

Skaityti toliau

J. Fowles. Danielius Martinas

Fowles, John. Danielius Martinas: romanas/ J. Fowles; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 765 p.

Aprėpti viską, antraip – tuštuma

Stebinantis ir karantino metu guodžiantis romanas savo dydžiu, analitiniu, filosofiniu pasakojimu, nors po pusės užstringa itin išplėtotoje Egipto kelionėje – tiksliau sakant, praeityje sutiktos moters Džeinės, praeityje egzistavusio Kičenerio šifravime, pusamžių manieringų anglų negebėjime–nenorėjime atvirai bendrauti, tuo pačiu gyvenimo kaip ir laiko negrįžtamumo ir vienaip ar kitaip nutiktų, skaudaus praradimo lėtoje ir monotoniškoje srovėje. Atrodo ir autorius, ir protagonistas, rašytojas scenaristas, įklimpsta vaidmenyse, gyvenimo ir literatūros dimensijose, tikrų ir įsivaizduojamų ar buvusių jausmų raizgalynėje.

Skaityti toliau

L. Zhang. Lotosas

 Zhang, Lijia. Lotosas: romanas/ L. Zhang; iš anglų k. vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 413 p.

Pasipriešinti lemčiai

Budai nėra blogų žmonių. Yra tik tie, kurių širdys dar neapšviestos. p. 353

„Lotosas“ – Anglijoje gyvenančios kinų kilmės rašytojos Lijia Zhang romanas apie neturtingos iš kaimo ištrūkusios merginos likimą viename iš Kinijos megapolių. Tai ne tik socialinis kūrinys, kur susikerta įvairių sluoksnių ir išsilavinimų veikėjų moralinės, politinės, visuomeninės pažiūros, bet ir žmogaus – moters brendimo istorija: nuo naivios kaimo mergaitės iki savarankiškos orumo siekiančios asmenybės. Skaityti toliau

E. St. Aubyn. Motinos pienas

St. Aubyn, Edward. Motinos pienas: romanas/ E. St. Aubyn; iš anglų k. vertė Kristina Gudelytė. – Vilnius: Mintis, 2008. – 304 p.

Patrikas Melrouzas bando suaugti

„Motinos pienas“ – ketvirtoji „Patriko Melrouzo“ dalis, lietuviškai išleista anksčiau negu pirmosios dalys.

Tiksliai laiku padalintas ir vis iš skirtingų veikėjų perspektyvos pasakojamas Melrouzų šeimos gyvenimas. Keturių metų rugpjūčių atostogos: nuo 2000–ųjų iki 2004–ųjų. Keičiasi veikėjų potyriai, vieni auga ir susipažįsta su supančiu pasauliu – tikru ar suaugusių pateikiamu, kiti tarsi vis labiau supasi į netikrumo voratinklį, iš kurio nei patys gali išsikabaroti, nei mato, kas jiems galėtų padėti. Visi, be išimties, pasimetę. Matyt, E. St. Aubyn ir negali būti tiesia linija einantys žmonės robotai: paprasčiausi dalykai juos klupdo, painioja ir verčia apmąstyti lyg būti/ nebūti.

Skaityti toliau

E. St. Aubyn. Patrikas Melrouzas

St. Aubyn, Edward. Patrikas Melrouzas: romanų trilogija/ E. St. Aubyn; iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 443 p.

Pragaro ratai rojuje

Tris romanus apimanti E. St. Aubyn knyga „Patrikas Melrouzas“, išversta L. Jonušio, taigi abejoti žodžio kokybe lyg ir netenka. Bet prieš tai skaityta „Motinos pienas“, versta K. Gudelytės, stilistiškai gerokai skiriasi: trumpi kapoti sakiniai, gan įprastas žodynas, atrodo, kad rašyta ne to paties žmogaus, kita vertus, „Motinos pienas“ – ketvirtoji serijos dalis ir galbūt iš tikrųjų pakitusi pasakojimo maniera. E. St. Aubyn Patrikui Melrouzui skyrė du dešimtmečius. Tiek to, vienaip ar kitaip visi romanai įtraukiantys ir prikaustantys dėmesį dumblina gyvensena ir mąstysena. Aristokratijos išsigimimas, originalumo siekimas gašlumu ir etikos atmetimu, santykių vaidyba ir artimiausių žmonių engimas.

Skaityti toliau

E. Macneal. Lėlių fabrikas

Macneal, Elizabeth. Lėlių fabrikas: romanas/ E. Macneal; iš anglų k. vertė Elžbieta Kmitaitė. – Vilnius: Alma littera, 2019. – 358 p.

Beprotybės ir išdidintų aistrų sūkurys

Skaitant nuo pradžios iki pabaigos kamavo klausimas: na, kodėl vargstu su šia knyga – nei tematika, nei stilius man neteikia jokios smalsos nė malonumo ir atrodo, kad švaistau laiką, kai lentynose yra neskaitytų knygų. Vis dėlto ir negalėjau padėti į šalį: na, nors siužeto vingiai nuspėjami, bet kažkokia jėga vertė eiti iki galo. Ir ką? Pasikeitė nuomonė? Net nežinau, jaučiuosi vis tiek save apvogusi laiko atžvilgiu.

Skaityti toliau

O. Ishiguro. Plūduriuojančio pasaulio menininkas

Ishiguro, Kazuo. Plūduriuojančio pasaulio menininkas/ K. Ishiguro; iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 217 p.

Saviapgaulė kaip galimybė išgyventi

Tai antroji garsaus rašytojo knyga, išleista 1986 metais ir įsiterpusi tarp romanų „Ten, kur padūmavusios kalvos“ (1982 )  ir „Dienos likučiai“ (1989)

1989 metais duodamas interviu žurnalui „Bomb“ rašytojas sakė: „Mane traukia prieškario ir pokario aplinka, nes mane domina išbandymai vertybėms ir idealams, taip pat kai žmonės susiduria su suvokimu, kad jų idealai nebuvo tokie, kokiais juos laikė prieš prasidedant išbandymui.“ Plačiau Skaityti toliau

P. Lively. Mėnulio tigras

Lively, Penelope. Mėnulio tigras: romanas/ P. Lively; iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 279 p.

Atminties fosilijos

Britų rašytojos P. Lively (1933) „Mėnulio tigras“ – trečiasis jos romanas, įtrauktas į Man Booker trumpąjį sąrašą ir 1987–aisiais premiją laimėjęs. Po trisdešimties metų knyga vėl sulaukė pasaulinio dėmesio – „Bookerio“ 50–ųjų metinių proga buvo įtrauktas į Auksinio „Bookerio“ premijos sąrašą. Tąkart premija atideko Michael’o Ondaatje „Anglui ligoniui“, tačiau P.Lively kūrinys tarsi naujai atgimė, skaitant ir vertinant jį jau iš laiko perspektyvos.

Kas yra istorija? Regis, tai savaime aišku, kaip sakoma žodyne: mokslo kryptis, nagrinėjanti bei interpretuojanti (kitų autorių teigimu, reprezentuojanti) dokumentuotą žmonijos praeitį.

Bet skaitant „Mėnulio tigrą“, kur protagonistė sakosi kurianti pasaulio istoriją, verčia ne tik iš naujo permąstyti istorijos sąvoką, bet ir konkretaus žmogaus/ istorijos santykį, ne tik protu, bet ir emocijomis traktuoti istorijos eigą.

Skaityti toliau

D. Levy. Karštas pienas

Levy, Deborah. Karštas pienas: romanas/ D. Levy; iš anglų k. vertė Rita Pilkauskaitė. – Vilnius: Balto, 2019. – 271 p.

Pasiklydusi laiko matmenyse

Yra istorijos, kurias išklausai ar perskaitai, bet nepanyri į jas, o lieki šalia. Neįtraukia, neįtikina, nežinau, koks žodis tiktų – tiesiog lieki stebėtoju. Na, skaitytoju stebėtoju, kuris nepajėgia atidaryti durų (durys užstrigę? skaitytojas neįgalus?) ir nepatenki vidun, tiksliau sakant, neišgyveni jokių emocijų, o tik pereini eilučių žodžiais, lyg parodos lankytojas, nepapuolęs į salę, pro langą žvilgteli į eksponatus.

Levy Deborah (1959) – žymi britų rašytoja, laimėjusi ne vieną prestižinį apdovanojimą, priklauso Karališkajai literatūros draugijai, „Karštas pienas“ 2016 m. įtrauktas į trumpuosius Man Booker ir Gold smiths premijų sąrašus. Čia, aišku, nuo viršelio, kurio anatocija, be abejo, paskatina griebti knygą ir perskaityti, nors romantiška lengvo tipo iliustracija pirmajame viršelyje ir stabdo: et, kažin…

Skaityti toliau

J. Barnes. Vienintelė istorija

Barnes, Julian. Vienintelė istorija: romanas/ J. Barnes; iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė, – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 234 p.

Meilės sunkis

Visi turi savo meilės istoriją. Visi. Tegu ji baigiasi tragedija ar išgaruoja, tegu jos tikrovėje net nebuvo, tik vaizduotėje, bet ji tokia pat tikra. p. 48

Skaitant J. Barnes bet kurį kūrinį, jo taiklus, iš pirmo žvilgsnio paprastas ir tiesus žodis, analitinis gebėjimas prasiskverbti į slaptus aprašomo reiškinio kampelius ir pasirinktą siaurą temą išpildyti, galima sakyti, kaupinai – priverčia susimąstyti. Ir mąstyti, ne, gal greičiau mąstinėti ir užvertus knygą, ir ją pamiršus, o po kurio laiko visai nei iš šio, nei iš to vėl atgijus atmintyje ir vėl pakibus klaustukais: ei, ką tas J. Barnes paisto – negi iš tikrųjų gyvenimas krečia tokius šposus, kaip kad jis rašo?

Vienintelė istorija. Pirmosios meilės įtaka visam tolesniam gyvenimui.

Jaunuolio ir veik penkiasdešimtmetės moters meilės istorija.

Meilės sunkis.

Alkoholizmo, savinaikos tema.

Atminties galimybės ir netgi pareigos.

Skaityti toliau

G.Swift. Motinų sekmadienis

Swift, Graham. Motinų sekmadienis: romanas/ G. Swift; iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 127 p.

Paslapties inkliuzas gyvenimo ir kūrybos sanplaikoje

Žodis, kuriuo norisi apibūdinti šį kūrinį – rafinuotas. Jau nuo pirmo puslapio pajauti kitokį kalbėjimą negu įprasta pasakojant vyro ir moters santykių istorijas. Sukuriama atmosfera, kurioje paprasti dalykai tampa fatališkais, magiškais, itin individualiais ir tuo pačiu bendražmogiškais.

G. Swiftas (1949) – garsus šiuolaikinis britų rašytojas, premijos „Man Booker“ laureatas. Jo kūriniai išversti daugiau negu į 30 kalbų, o kai kurie net įtraukti į mokyklų programas. Žymiausias turbūt „Vandenų žemė“ (1983) (och, būtent šitą knygą parsinešiau radusi krūvelėje prie konteinerio, tik niekaip neprieinu lig jos skaitymo, taigi, gerų knygų galima rasti ypač netikėtose vietose.) „Motinų sekmadienis“ (2016) paskutinis kol kas išleistas kūrinys, 2017 m. nominuotas W. Scotto vardo premijai ir apdovanotas literatūros prizu „Hawthornden“.

Skaityti toliau

R. Service. Stalinas: kn. 2

Service, Robert. Stalinas: kn. 2/ R. Service; iš anglų k. vertė Helga Gavėnaitė. – Kaunas: Obuolys, 2012. – 289 p.

Jeigu tai būtų grožinės literatūros kūrinys, sakyčiau, stipriai perspausta. Protagonistas hiperbolizuotas iki absurdo, priskiriant jam blogio demono bruožus. Jis – didžiulės šalies valdovas, neišeidamas iš savo šarvuotų namų ir poilsiaviečių, duoda su realybe niekuo nesusijusius įsakymus ir lyg kardu kerta vertikalia grandimi – nuo įsibaiminusių aukščiausiųjų iki žemiausiai stovinčių – paprastų, eilinių kaimo ir miesto žmonių. Jis viską kontroliuoja ir numato kada ką sunaikinti, kada arčiausiai stovintį bendražygį padaryti priešu. Chaosas ir ne logika kėlė įspūdį, kad Stalinas iš tikrųjų nežino, kas darosi jo šalyje: tiesiog NKVD savavaliauja, be jokių įstatymų priklausantys aukštesnei ar vietinei valdžiai vykdo pogromus ir pavienių asmenų persekiojimą, trėmimą, kankinimus ir žudymus. Bet tai buvo tik siekta Stalino taktika: sukurti visuotinę baimės atmosferą tarsi liekant nuošalėje: jis net neduodavo tiesiogių įsakymų susidoroti su tuo ar anuo, pavaldiniai turėjo suprasti iš užuominų, lyg tarp kitko mestų frazių ar net nekaltai iškelto klausimo.

Skaityti toliau

R. Service. Stalinas: kn. 1

Service, Robert. Stalinas: kn. 1/ Service R.; iš anglų k. vertė Helga Gavėnaitė, Kaunas: Obuolys, 2012. – 474 p.

„Stalinas veikė žmones tarsi žemės drebėjimas“ p. 8

Nors apie tokius diktatorius žudikus kaip Hitleris, Stalinas prirašyta turbūt tonos, vis dėlto smalsa tiek tyrinėtojų, tiek skaitytojų, ko gero, nemąžta. Kas bebūtų – bepročiai ar blogio genijai – jiems pakluso (ir patikėjo?) milijonai, jie lėmė absurdiškiausius dalykus, pasaulio istoriją ir žmonijos likimą. Kiek bebūtų tyrinėta, iki galo nebus aišku, kodėl iškyla tokios (anti)asmenybės (na, gal ir atsakoma: istorinės aplinkybės, demokratijos trūkumas, Stalinas ir kiti bolševikai užaugo tuo metu, kai didžiosios pasaulio valstybės naudojo jėgą prieš užkariautas tautas ir pan.), bet kas nulemia žmogaus virsmą žvėrimi, juk iš motinos įsčių visi kūdikiai bejėgiai ir nekalti? Dostojevskio „Nusikaltime ir bausmėje“ nužudžiusį senutę jaunuolį sutriuškina sąžinė, gyvenime gi – manipuliuojama gyvybėmis lyg tai nebūtų jokia vertybė, o žudymas – natūralus valstybės valdymo metodas.

Skaityti toliau

A. Pasternak. Lara

Pasternak, Anna. Lara: nepapasakota meilės istorija, įkvėpusi „Daktarą Živagą“/ A. Pasternak; iš anglų k. vertė Dalia Paslauskienė. – Kaunas: Jotema, 2018. – 303 p.

Anna Pasternak yra rašytoja ir garsiosios Pasternak šeimos atstovė. Ji – dailininko postimpresionisto Leonido Pasternako proanūkė, o Nobelio premijos laureatas Borisas Pasternakas yra jos senelės brolis. Autorė  parašiusi tris knygas.

„Lara“ – knyga, kurios labiausiai geidžiau per šių metų knygų mugę. Pirmiausia ją ir griebiau. O pragulėjo lentynoje nežinia kiek ir, tik įsimetusi el. versiją skaityklėn, pagaliau perskaičiau. Kažkaip buvo nuslūgęs entuziazmas: įsivaizdavau, kad bus sentimentali meilės istorija. Ir oi! kaip džiaugiuosi, kad spėlionės nepasiteisino: Olgos Ivinskajos ( „Daktaro Živagos“ Laros prototipas) ir Boriso Pasternako gyvenimo istorijos. Meilės, kaip įvardinta pačios autorės, net nesiverčia liežuvis sakyti: per siaura. Daug poezijos, daug citatų iš „Daktaro Živagos“, lyginant Laros ir Olgos charakterius ir išgyvenimus, atsiminimų, laiškų ištrauk; apie Pasternako tėvus, brolius, seseris, jo vaikystę ir meninę namų aplinką (motina talentinga pianistė, karjeros atsisakiusi dėl šeimos; tėvas Leonidas Pasternakas žymus rusų dailininkas, iliustravęs „Prisikėlimą“, tapęs ir L. Tolstojų, procesą stebint tada dar vaikui – Borisui); o ir plati politinės ir kultūrinės Sovietų Sąjungos pateiktis Stalino – Chruščiovo laikais. Autorė stengiasi likti objektyvi vaizduojant tiek vieną, tiek kitą, nenuklysti į fikcines jausmų interpretacijas, parodyti ne tik psichologiškai sudėtingas santykių peripetijas (B. P. vedęs du kartus ir skyrybas su antrąja žmona vertino kaip neįmanomas), bet ir politinio režimo pasekmes Olgai: Stalinas tarsi davė laisvę Pasternakui (jis vertino jį už gruzinų poezijos vertimą į rusų kalbą… turbūt), o ir buvo žinomas pasaulyje, bet už nepaklusnumą baudė jo mylimą moterį. Žiaurus ir rafinuotas būdas tyčiotis ir palaužti, pasirodo, į Ggulagą tremiama ir už meilę.

Skaityti toliau

T. Hardis. Tesė iš d’Erbervilių giminės

Hardy, Thomas. Tesė iš dErbervilių giminės: romanas/ T. Hardy; iš anglų k. vertė T. Petkevičius. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 357 p.

Devyniolikto a. pabaigos kūrinys, į rankas, tiesą sakant, papuolęs ne sąmoningai, o skaityklėje jį teturint ir nuobodžiaujant tarp uodų atkampioje vietovėje. Gailėtis neverta: tapybiška, su ryškiais kaimo ir gamtos vaizdais, moralės ir prigimties, žmogaus atsakomybės prieš save ir kitus dilemų pynė įtraukė ir skaitėsi gan įdomiai, bet vis kaliau sau: nepamiršk nepamiršk – devynioliktas amžius.

Tomą Hardį, gyvenusį 19 a. pabaigoje 20 a. pradžioje, modernistė V. Voolf pavadino „didžiuoju viktorijiečiu“, iš kitų to meto žinomų rašytojų – realistų ir neoromantikų – išsiskyrusį kaip patriarchalinės Anglijos vaizduotoją. Savo kūryboje jis įamžino laisvų valstiečių, smulkių žemvaldžių tradicijas, papročius, amatus, folklorą, kaimo žmogaus pasaulėjautą. „Tesė iš d’Erbervilių giminės“ laikomas žymiausiu T. Hardžio romanu. Vos šleidus 1895 m. susilaukė gan agresyvaus puolimo: už amoralumą, vulgarumą, ir nors skaitytojų entuziastingai sutiktas, nusivylimas rašytojui vis dėlto buvo toks didelis, kad nusprendęs rašyti  eilėraščius ir poemas.

Skaityti toliau