Archyvai

A. Roy „Didžiausios laimės ministerija“ – pravertos durys tarp dviejų pasaulių.

Roy, Arundhati. Didžiausios laimės ministerija: romanas/ A. Roy; iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 408 p.

A. Roy (1961) – indų kilmės rašytoja, išgarsėjusi prieš dvidešimtį metų romanu „Mažmožių dievas“, ir štai siurprizas: po tiekos laiko naujas, ypač nacionalinis, apibrėžtų erdvių (Indija – Kašmyras) ir nenuspėjamų tipažų kupinas kūrinys „Didžiausios laimės ministerija“. Man tai pirmoji pažintis su šia rašytoja: nesergu Indijai nei geografiniu, nei kultūriniu smalsumu, juolab istoriniu, nesvajoju į ją nukeliauti ir greičiau vengiu skaityti apie tą chaosu dvelkiančią ir pernelyg kultūriškai ir socialiai tolimą šalį. Kažkada skaitydama Rushdy suvokiau, kai nežinai politinių, socialinių, kastinių ir visokių kitų erdvėlaikio apibrėžtų specifinių dalykų, tai ir tas skaitymas lyg vaizdžiais sakiniais sukurtos fantastikos. Nors, kita vertus, visai kitaip su Garsija Markesu: daugiasluoskniai magiškojo realizmo tekstai atrodo ir suprantami, ir netgi užburiantys dėl platesnio bendražmogiškojo filosofinio lygmens.

Patį pavadinimą galima perskaityti kaip stipriai ironišką – ministerija vis dėlto valdžios institucija, o čia dar emocinio pobūdžio – laimės. Bet galima traktuoti ir visiškai tiesmukai kaip viltingos išeities tašką – kiekvienas asmuo: atsiskyrėlis ar atskirtasis, keistuolis ir nepritapėlis gali rasti savo vietą, draugus ir tuos, kas jį supras, o laimė ir gero gyvenimo samprata taipogi nevienareikšmė, šioje knygoje autorė atsisuka į marginalus, jų kasdienybę ir siūlo tarsi išeitį – kas bebūtum, būk laimingas.

Skaityti toliau