Archyvai

F. Aramburu. Patria

Aramburu, Fernando. Patria: romanas/ F. Aramburu; iš ispanų k. vertė Aira Nekrašaitė. – Vilnius: Alma littera, 2019. – 653 p.

Tėvynė ir laisvė. Ar laisvė?

Pastaruoju metu vos ne visos skaitomos knygos sukelia dvilypes mintis: įtraukia, įdomus kūrinys, ne tik literatūrine – ir pažintine prasme, bet kažko ir trūksta, kad sakytum – oh, ir norėtum tą knygą turėti amžinai – kuo toliau, tuo labiau nieko neatsidedu į lentyną, perskaičiusi palieku autobuse, traukinyje, kavinėje, vengiu nešti į bibliotekas, nors jomis ir naudojuosi: tiesiog šiuolaikinė Lietuvos biblioteka jau tapusi popkultūros ir dar kažin kokiu centru, kur knyga – gal ne paskutinėje, bet ir ne pirmoje vietoje. Matyt, ir pasirenku būtent tokias, kur užtenka perskaityti vieną kartą.

Žymus ispanų rašytojas F. Aramburu (1959) pasakoja dviejų baskų šeimų likimus sudėtingu ir painiu ETOS veiklos laiku (1959–2006). Patria. Kaip viskas aišku. Kai aišku. Kiek visokių interpretacijų ir spekuliacijų. Laisvė. Nepriklausomybė. Kalba. Literatūra ta kalba. Nacionalizmas. Patriotizmas. Fanatizmas. Terorizmas. Kur viena prasideda, o kur baigiasi ir jau prasideda kita? F. Aramburu, regis, per paprastų žmonių patirtis bando parodyti visomis išvardintomis sąvokomis ir daug daugiau specifinių realijų. Per konkrečius išgyvenimus, nedidelio Baskijos miestelio kasdienybę, bendruomenės įtaką atskiram individui skverbiasi į aukomis tampančių psichologiją, niūria egzistencija išvirtusius gyvenimus ir… padėtis be išeičių? Ne, F. Aramburu siūlo ir sprendimus, tiesa, gan romantiškus, filosofinius, vargu, ar realybėje egzistuojančius, bet gal tikrai vienintelius. Juk ne ginklai, jėga, pyktis sprendžia problemas.

Skaityti toliau

A. Caso. Prieš vėją

Caso, Angeles. Prieš vėją: romanas/ A. Caso; iš ispanų k. vertė Eglė Vaivadaitė–Kaidi. – Vilnius: Baltos lankos, 2013. – 213 p.

Trys mėnesiai, kai neskaičiau jokios knygos, veik nesustodama kažkur ėjau, važiavau, skridau, atsibudus visada sutrikusi sukdavau galvą kur aš: kokiame mieste, ką veikiu ten ir kur būsiu kitą rytą, kitą dieną, kitą savaitę, tiesą sakant, kai bėgi nuo savęs, nuo aplinkybių, nuo ko niekur nepabėgsi, nes viskas, kas slegia ir skaudina kaip išpūstas balionas sugrūstas viduje ir neleidžia katapultuotis sėkmingai vienoje vietoje ir lyg niekur nieko įsilieti į savaime tekantį laiką, argi svarbu kur ir ko? Akmenėje ar Stambule? Ne. Nebent, kad Akmenėje laukia didesni išbandymai negu bet kuriame megapolyje: vargu, ar rasi, kur permiegoti ir pavalgyti. Bilietas ten, kur tą akimirką šauna į galvą, ką rodo tablo ir leidžia piniginė. Ir gyveni, rodos, tik tuomet, kai vos pavelki kojas, kai skauda nugarą – nuo kuprinės, besikaitaliojančių šilumos šalčio, saulės lietaus, nepatogių ar per daug patogių viešbučių lovų, nemigos, velnias žino, nuo ko – o galva svaigsta nuo vis naujų vaizdų, spalvų, ne, nesugeriamų ir neįkvepiamų, tiesiog lyg būnant visada šalia, netgi šalia savęs – tos, žiūrinčios, einančios ir bandančios kažin ką sustverti ir suturėti. Arba išleisti iš savęs. Lyg be perstojo žiūrėtum TV.

Ir staiga pajunti, kad kažkas keičiasi. Jau pasikeitė. Laikas meta savo kortas: skaitau traukinyje ankstesnę D. Kalinauskaitės knygelę ir jaučiuosi laiminga: kad žmogus taip geba matyti, geba, regis, prasmukti į slaptingiausias būties kertes, iššniukštinėti jas, viską perleisti per save, apvilkti kalbos drabužiu – ir puošniu, ir paprastu – ir įlieti tuos žodžius ir likimus kaip tikrus į pasaulį, mane ir laiką. Nes skaitau tuos apsakymus tikrai ne pirmą kartą, o džiaugiuosi ir mėgaujuosi lyg būtų dar stipresni ir įtaigesni, kaip konjakas – vis didesnę vertę įrašant laikui.

Skaityti toliau

R. Nadal. Giminės prakeiksmas

Nadal, Rafel. Giminės prakeiksmas: romanas/ R. Nadal; iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 335 p.

Ispanų rašytojo R. Nadal 2015 metais išleistas romanas „Giminės prakeiksmas“ susilaukė didelio populiarumo, ypač Katalonijoje. Istorinis romanas apie karų atneštas netektis ir sielvartą paprastiems pietų Italijos gyventojams, fašizmo ir Musolinio įsigalėjimą šalyje, jo poveikį žmonėms ir tekusius patirti žiaurumus. Daug dėmesio vietovių, kaimų, kalnų aprašymams, buities ir nuotaikų vaizdavimui ir ypač – karo padariniams. Tikri istoriniai įvykiai rutuliojami per dviejų išgalvotų šeimų likimus: turtingųjų Konvertinių ir valstiečių kilmės Palmizanų. Koks bebūtų skirtingas materialinis ir socialinis statusas – Pirmasis pasaulinis karas dvi jaunas moteris padaro našlėmis ir dar labiau suartina. Jos bando ne tik išgyventi ir vaikus užauginti be vyrų, bet ir pasipriešinti likimo prakeiksmui: Palmizanų giminės žuvo visi vyrai, liko tik moterys. Norėdama išsaugoti nuo blogos lemties gimusį žuvusio mylimojo sūnų tarsi atsisako jo, draugei suteikiant Kavertinio pavardę ir auginant dviejų draugų vaikus kaip dvynius. Na, tokia serialams būdinga siužetinė linija ir nereikia nė spėlioti, kas nutiks toliau: brolis ir sesuo įsimylės, bėgs nuo neteisėto jausmo, o pagaliau – koks netikėtumas! – sužinos, kad jie ne giminės.

Skaityti toliau

J. Marias. Įsimylėjimai

1mlz9786090124321

Marias, Javier (1951 – ). Įsimylėjimai: romanas/ J. Marias; iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 366 p.

Šią knygą… Šią nusižiūrėjau iš Maištingos sielos: nuslimpinau pažiūrėti, ką gi toji siela skaito, kai pamačiau viršelį, oro gūsiu paspringau – wauu, erotinius, svajonių ar kažkokius pradėjo, kas čia? Na, kita vertus, kodėl ne? Paįvairinimui… Bet užkliuvo vertėjos A.Naujokaitienės pavardė – kažkas ne taip…

Mirties, sielvarto, meilės, nusikaltimo, kaltės ir iš(si)teisinimo filosofijos. Bet ne F. Dostojevskis. Ir ne  J.Barnes.

Skaityti toliau

J. Marse. Driežo uodegėlės

1462874448bb_driezo-uodegeles-001Marse, Juan. Driežo uodegėlės: romanas/ J. Marse; iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 336 p.

Knyga puiki. Kūrinys ar vertimas? Šiuo atveju turbūt ir tas, ir tas. Kupli kalba, šakotas, bet aiškus, gyvas, daug kur sąmonės srautu išvirstantis, lyg savaime natūraliai trykšantis pasakojimas, vingrus, bet nepainus sakinys.

Juan Marse (1938) žymus ispanų rašytojas, kurio gausi kūryba sulaukusi bene dešimties apdovanojimų ir tarptautinio pripažinimo, išversta į beveik visas Europos kalbas, daugiausia atskleidžianti pokario Ispanijoje tvyrojusią atmosferą ir paprastų, bet ypatingais dvasiniais gebėjimais pasižyminčių veikėjų gyvenimą, ieškojimus būdų, kaip išlikti.

Skaityti toliau