Archyvai

N. Ikstena. Motinos pienas

Ikstena, Nora. Motinos pienas: romanas. – N. Ikstena/ iš latvių k. vertė Laura Laurušaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 191 p.

Nepasiekiamos laisvės ilgesys

Latvių rašytojos lakoniškas ir stiprus romanas apie trijų kartų moteris asmenybės netoleruojančiais socializmo metais. Nuo 1969 iki nepriklausomybės atgavimo. Nors, regis, autorės žodis toks smogiantis, kad rašyti galėtų apie bet ką ir tai sukrėstų.

Pasakojama iš dviejų veikėjų pozicijų: dukters, kuriai teko tapti savo motinos motina ir ja rūpintis nuo vaikystės, ir motinos, turinčios ginekologės mokslininkės gyslelę ir matančią prasmę tik darbe, bėda ta, kad ne pagal nubrėžtus standartus: ji gydytoja iš pašaukimo, pasiryžusi padėti moterims kiek įmanoma ir netgi užbėgant išradimams į priekį. Per jų monologus, ypač mergaitės, rutuliojama ir trečiosios šeimos moters – Motinos motinos, įprastai vadinamos močiute, – linija, kurios žvilgsnis į gyvenimą paprastas, meile apdalijantis artimuosius ir trokštantis jiems bet kokiu atveju padėti.

Skaityti toliau

M. Zalite. Penki pirštai

ffggZalite, Mara. Penki pirštai: romanas/ M. Zalite; iš latvių k. vertė Erika Drungytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąj. leidykla, 2016. – 288p.

Tai dar vienas įrodymas, kad tema niekada negali būti nei išsemta, nei nepopuliari, nei neaktuali – viskas priklauso nuo kokybės. Ar yra kas nors panašaus lietuvių literatūroje? „Tarp pilkų debesų“? Deja.

Skaityti toliau