Nesovietinė sovietinės kariuomenės dvasia
Solovjov, Michail. Be mitų: sovietų karo korespondento užrašai/ M. Solovjov; iš rusų k. vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis, 2017. – 263 p.
– Ale, sakyk tu man, kam tuos visokius prigalvotus romanus rašo ir rašo, nu ir, matyt, skaito, kitap kiba kainuotų šitokius pinigus, – diedukas burba glostinėdamas savo knygas, burba, jeigu pamato, kad išsitraukiu kokią prigalvotą, nugriebęs, pavartęs – tfu, kad tave kur, ale čia apie nieką, nejau ir skaitysi, eik jau tu, vaikel, imk mano, oo dabar įdomių išleidžia.
Ir ištiesia kokią nors iš savų. Taigi pastarąjį kartą net nesitempiau jokios, nors ruošiausi pabūti bent tris keturias dienas. Jo knygos: istorinės, apie karą, tremties, partizanus, na, dar religinės, bet tos kažkur toliau, už tųjų nugarėlių.
– Knygas reikia ne tik skaityti, kas iš to skaitymo, – sako diedukas, – jei nėra su kuo paskui pašnekėti apie viską, sėdi vienas, galvoji galvoji, nu ir nieko: sėdi ir galvoji.
1954 m. Niujorke išleistas nepropagandinis leidinys apie Sovietų Sąjungą turėjo būti kažkas tokio, nors… M. Solovjov santūrus: ne kaltina, ne dergia, netgi nesipiktina pernelyg, šiek tiek ironijos, netgi jumoro ir individuali, bet itin nuoširdumu dvelkianti savų patirčių pateiktis. Kiek įmanoma ramiai stengiasi papasakoti 1932–1948 m. išgyvenimus. Į visus įvykius autorius žvelgia ruso akimis. Kaip pats pastebi, jis vaizduoja keistą, prieštaringą, nesovietinę sovietinės kariuomenės dvasią.
Skaityti toliau →