Archyvai

L. Andersson. Estera: romanas apie meilę

Andersson, Lena. Estera: romanas apie meilę/ L. Andersson; iš švedų kalbos vertė Agnė Kudirkaitė-Ydrauw. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 196 p.

Lena Andersson ( 1970 ) viena garsiausių Švedijos žurnalisčių, rašytoja. 2013 m. už šį romaną pelnė prestižiškiausią Švedijos literatūros apdovanojimą – Augusto premiją.

Jau pirmaisiais sakiniais lakoniškai ir tiksliai apibrėžiama protagonistė: ,,Gyveno žmogus, vardu Estera Nilson, sulaukusi trisdešimt vienerių, jau buvo išleidusi aštuonias intensyvaus turinio knygeles“ p. 7. Kitaip sakant, kaip toliau draugių apibūdinama ,,aristokratė snobė“, tiksliai suplanavusi ir veiklą, ir asmeninį gyvenimą. Stipri asmenybė, puikiai valdanti savo likimą, tarsi kokį projekto vykdymą. Jeigu ne bet… Pačioje pradžioje pateiktas ir sąlygiškumas: ,,Vieni sakė, kad originalias (knygas), kiti kad žaismingas, o dauguma apie Esterą Nilson nebuvo girdėję“ p. 7. Žodžiu, kaip visi. Vadinasi, ir istorija gali nutikti jei ne visiems, bet daugeliui tikrai. Skaityti toliau

K. Thorvall. Signė – Albertei

Thorvall, Kerstin. Signė — Albertei: su meile ir neviltimi/ Kerstin Thorvall; iš švedų k. vertė Sigutė Radzevičienė. — Vilnius: Versus aureus, 2013. — 464 p.

virse,,lis-230
Trečioji šeimos istorijos knyga, kitokia struktūra, bent jau vizualiai: laiškai geriausiai draugei, romano veikėjai Albertei — detaliai atskleidžianti Signės, ypač gabios menininkės ir sėkmingos karjeros moters išgyvenimus, psichologinius sunkumus prisitaikant prie gyvenimo ir žmonių, jos kūno, emocijų ir proto anatomija. Bet tie laiškai — tai tarsi imitacija, iš pradžių, Paryžiaus periodo, dar ryškiau savo turiniu ir forma atitinkantys įvardintą pasakojimo žanrą, toliau tik retkarčiais prisiminus ir įterpus: brangioji Alberte, tau turėtų būti…, pateikiamas paprastas realistinis, natūralistinis, tiesmukas, daug kur nuogas, netgi detalizuotas moters gyvenimo kaleidoskopas. Gyvas ir įtikinantis.

Skaityti toliau

K. Thorvall. Nerimo šešėlyje

Thorvall, Kerstin. Nerimo šešėlyje: Signės istorija, antroji knyga/ Kerstin Thorvall; iš švedų k. vertė Sigutė Radzevičienė. — Vilnius: Mūsų knyga, 2008. — 317 p.

97mm89955142249(1)
Antroji trilogijos „Signės istorija“ knyga. Pati nuobodžiausia, ko gero: smulkmeniška, detaliai vaizduojanti bekopiančios į gyvenimo vidurį moters ir jos paauglės dukters santykius, temdomus nuo tėvo krentančiu psichinės ligos paveldimumo šešėliu. Motinos Hilmos, žvilgsnis perdėm įdėmus, kad praslinktų bent kokia stipresnė Signės emocija ar naujas noras visaip neišvartaliotas ir netraktuotas kaip netinkamas, statant užtvankas jam sulaikyti, užgniaužti — kaip galimą ligos apraišką.

 

Tokiu būdu visa kuo teigiama Hilma: ypač besirūpinanti dukters auklėjimu, tinkamu, prideramu elgesiu ir, be abejo, jos fizine sveikata, kuri, regis, priklauso ne tik nuo vėjo, bet ir nuo išgirstų žodžių, pamatytų žmonių, vaizdų, susikurtų baimių: taip bėga nuo kiekvieno gatvėje sutikto vyriškio, ypač tamsoje, kaip nuo pavojingo girtuoklio, blaškosi karščiuodama, kamuojama nemigos — tarsi besąlygiškai mylėdama ir krikščioniškai, itin konservatyviai auklėdama mergaitę, besistengdama sukurti tipišką, miesčioniškai visuomenei prideramą standartą, visiškai atmeta asmenybės savitumo ir laisvės galimybę. Netgi profesinį pasirinkimą — dizainerės — tikisi užgniaužti, pagaliau įtikinti, kad tai nederamas ir netinkamas sprendimas rimtam gyvenimui. Stato kalėjimą ypač labilios nervų sistemos kūrybingai, į jokius įpastus rėmus netelpančiai, meninės prigimties dukrai. Tuo pačiu, o gal net labiau — pati sau. Nors, regis, primityvus pasaulio supratimas Hilmą gelbsti iš bet kokios padėties, tvarkymas, šveitimas, alinimas savo emocijų fiziniu darbu — aistra, pakeičianti gyvenimą.

Skaityti toliau

K. Thorvall. Jaunystės atabradai

 

thorvalljaunystesatabradai
Thorvall, Kerstin. Jaunystės atabradai: Signės istorija
/Kerstin Thorvall; iš švedų k. vertė Sigutė Radzevičienė. — Vilnius: Mūsų knyga, 2007. — 329 p.

Kerstin Thorvall (1925 — 2010) — rašytoja, iliustratorė bei žurnalistė, išleidusi knygų ir vaikams, ir suaugusiems. Viena pirmųjų ėmusi atvirai kalbėti apie aktualias dvasines bei socialines moters gyvenimo problemas, ji laikoma šiuolaikinio švedų feministinio romano klasike.
“Jaunystės atabradai— pirmoji trilogijos, išleistos serijoje Moterys apie moterų pasaulį,, knyga, pasakojanti pagrindinės veikėjos Signės motinos dramatišką likimą ir mergaitės vaikystę su kardinaliai skirtingų polių tėvais. Tėvas — pietietis, pasiturinčios, kilmingos kilmės švedas, temperamentingas, lengvai bendraujantis, meniškos sielos, be galo mylintis ir lepinantis savo dukrelę, ir puritoniška, griežta, susikausčiusi, iš šiaurės medkirčio šeimos kilusi motina. Paviršutiniškai taip. O gelmė, drama ir aistros — tarsi pūlinys, skaudantis, tvinksintis, o kai sprogsta, tai nešvarumai ir smarvė tyška nelyg fontanas — plačiai ir nepamirštamai, ne tik sušlapinant, bet ir beveik nuskandinant.

Skaityti toliau