Kanno, Heikki. Sapnų sala: romanas/ H. Kanno; iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. – 487 p.
Meno, beprotybės, egzotikos sūkuryje
Heikki Kanno (1969) – suomių dailininkas ir rašytojas, išleidęs du romanus: 2017 „Bitės kelias“, 2018 „Sapnų sala“. Pastarasis buvo apdovanotas poeto J. L. Runebergo vardo premija.
Gardam, Jane. Vyras be trūkumų: romanas/ J. Gardam; iš anglų k. vertė D. Žalytė–Steiblienė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 341 p.
Kaukės ir tikrieji veidai
Senukas… senutė… sulinkę, praradę kūnus ir bet kokį įdomumą. Jie nepastebimi ir nestebimi. Praeiname kaip pro nereikalingus daiktus. Na, ne. Žmogiškasis faktorius: užmetame akį tyčia ar netyčia, gal bloga tajam/ tajai – vandens? greitąją? Arba ir susigraudiname prisiminę savus artimuosius.
Aira, Cesar. Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas/ C. Aira; iš ispanų k. vertė Aistė Kučinskienė. – Vilnius: Rara, 2020. – p. 104
Vaizduotė banalesnė už tikrovę?
Dviprasmiškas pojūtis mintijant apie šią knygelę: subtilus plonas viršelis, jau vien žvilgtelėjus ar prisilietus užplūsta malonumo pojūtis, puoli žiūrėti, kas gi išleido, juolab, kad to paties dizaino ir dar viena nusipirktų krūvoj – „Splinas“, svarbiausia plonais viršeliais ir ne knygos–plytos, kurių nei rankinėn, nei saujon. Nauja leidykla Rara, pasiruošusi pristatyti lietuvių skaitytojui tikrą literatūrą nesivaikant komercinių naudų. Tik ar ilgai, suabejoju, kas kainuoja pinigus, turi ir atnešti pinigus, kažkaip pagrindinė vis dėlto visa ko, ir knygų, gyvavimo prielaida. Bet nauja knyga, nauja leidykla, nauji pažadai – naujas malonus vėjas ir džiaugsmas kiekvienam skaitytojui.
Lemaitre, Pierre. Iki pasimatymo ten aukštai: romanas/ P. Lemaitre; iš prancūzų k. vertė Pranas Bieliauskas. – Vilnius: Alma littera, 2019. – 431 p.
Apie karą, bet netradiciškai
Knyga apie karą. Pirmą pasaulinį. Pradedi skaityti ir pradedi abejoti: ar reikia šiuo laiku dar ir kažin kada vykusio karo? Bet tekstas nuo pat pradžių toks… kaip čia pasakius – klastingai įtraukiantis, mintiji, tik paskaitinėsi, pavartinėsi, na, koks stilius, koks sakinys ir, ne, apie karą tikrai jokio noro.
Ishiguro, Kazuo. Dienos likučiai: romanas/ K. Ishiguro; iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 268 p.
Žmogaus būties problema
Vos pradėjus skaityti įpuoli į manieringą praeities laiką: tiek pasakojimo stiliumi, tiek pasakotojo kontempliacijomis, atrodo, kad tai dvidešimto a. pradžios kūrinys.
Fowles, John. Danielius Martinas: romanas/ J. Fowles; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 765 p.
„Aprėpti viską, antraip – tuštuma“
Stebinantis ir karantino metu guodžiantis romanas savo dydžiu, analitiniu, filosofiniu pasakojimu, nors po pusės užstringa itin išplėtotoje Egipto kelionėje – tiksliau sakant, praeityje sutiktos moters Džeinės, praeityje egzistavusio Kičenerio šifravime, pusamžių manieringų anglų negebėjime–nenorėjime atvirai bendrauti, tuo pačiu gyvenimo kaip ir laiko negrįžtamumo ir vienaip ar kitaip nutiktų, skaudaus praradimo lėtoje ir monotoniškoje srovėje. Atrodo ir autorius, ir protagonistas, rašytojas scenaristas, įklimpsta vaidmenyse, gyvenimo ir literatūros dimensijose, tikrų ir įsivaizduojamų ar buvusių jausmų raizgalynėje.
Wilder, Thornton. Aštuntoji diena: romanas/ T. Wilder; iš anglų k. vertė Juozas Subatavičius. – Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2002. – 512 p.
Pražiopsota klasika
Kitaip nepasakysi, kaip pražiopsota. Seniai parašyta, seniai išversta į lietuvių kalbą, o va, nežinia kodėl, neužkliuvus ir neskaityta. Skaityti toliau
Ferrante, Elena. Melagingas suaugusiųjų gyvenimas: romanas/ E. Ferrante; iš italų k. vertė Ieva Mažeikaitė-Frigerio. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 383 p.
Nirtulingas noras suprasti
„Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“ – aštuntoji, naujausia Elenos Ferrante knyga. Ir vėl Neapolis, meilės ir išdavystės, sudėtingi ir skausmingi vyrų ir moterų santykiai, tėvų ir vaikų, regis, griūvantis pasaulis vos pastarieji įžengia paauglystėn, svajonės ir brutali realybė. Skaityti toliau
Paskutinė vasara mieste: romanas/ G. Calligarich; iš italų k. vertė Lina Gaučytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 205 p.
Efemeriška būtis amžiname Romos mieste
Seniai beskaičiau kažką panašaus: gyvas, atrodo, itin paprastas nepritampančio, laisvo ir vienišo trisdešimtmečio kasdienybę pasakojantis, poetiškas ir jautrus, kaip gyvas nervas pulsuojantis romanas. Paprastas, daugiasluoksnis, intelektualus, impresionistinis, primenantis išpažintinę literatūrą, gal net dienoraštį. Skaityti toliau
Kyung–sook, Shin. Ri Džinė: romanas / S. Kyung–sook; iš korėjiečių k. vertė Martynas Šiaučiūnas–Kačinskas. – Vilnius: Balto, 2019. – 446 p.
Užrašyto žodžio jėga
Kaip žmogui išlikti nemirtingam? Tiksliau sakant prasiveržti į ateities kartų atmintį? Lomonosovas, Einšteinas, Kopernikas ir t. t. mokyklos vadovėlių įrašais įsiskverbia dar vaikystėje ir tampa visuotinai minimais ir lyg žinomais. Bent jau pavardėmis ir esminiais atradimais. O paprastas žmogus? Paprastas, kai nieko apie jį nežinai, arba žinai vos vos. Nepaprastas, jei prieš akis ne tik štrichai, bet ir detalės iš jo likimo, erdvėlaikis, kuriame jis gyveno, jo siela, ne tik augantis ir senstantis, pagaliau mirštantis kūnas.
Kyung–sook, Shin. Prašau, pasirūpink mama: romanas/ S. Kyung–sook; iš korėjiečių k. vertė Martynas Šiaučiūnas–Kačinskas. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 229 p.
Jei tik gali, mylėk (Franz Liszt)
Pati didžiausia gyvenimo ironija – artimiausi žmonės atgyja ir pradeda gyventi iš tikrųjų, kai jų nebelieka. Reflektuojant, perkratant atsiminimą po atsiminimo: paprastus kasdienius dalykus įdvasinant ir pamatant ne nereikšmingam rutinos šešėly, o praradimo ir skausmo paryškintoje šviesoje. Keista, bet pasirodo, kad tas artimas žmogus visiškai nepažįstamas, tiesiog buvo tiek įprastas, elementarus, kad nepastebimas, neatrodantis turįs savą pasaulį su emocijomis ir mintimis. Skaityti toliau
Zhang, Lijia. Lotosas: romanas/ L. Zhang; iš anglų k. vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 413 p.
Pasipriešinti lemčiai
Budai nėra blogų žmonių. Yra tik tie, kurių širdys dar neapšviestos. p. 353
„Lotosas“ – Anglijoje gyvenančios kinų kilmės rašytojos Lijia Zhang romanas apie neturtingos iš kaimo ištrūkusios merginos likimą viename iš Kinijos megapolių. Tai ne tik socialinis kūrinys, kur susikerta įvairių sluoksnių ir išsilavinimų veikėjų moralinės, politinės, visuomeninės pažiūros, bet ir žmogaus – moters brendimo istorija: nuo naivios kaimo mergaitės iki savarankiškos orumo siekiančios asmenybės. Skaityti toliau
Conde, Maryse. Belaukiant kol pakils vanduo: romanas/ M. Conde; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2019. – 255 p.
Kai istorija diktuoja likimą
Afrika, Malis, Gvadelupė, Haiti. Politinės suirutės, perversmai, žudymai, masiniai žmonių bėgimai iš vienos šalies į kitą, žmonės be tėvynės, skurdas, rasių maišalynė, religijų ir mistinių tradicijų sanpynos. To negana: stichinės nelaimės – uraganai, ciklonai, žemės drebėjimai. Skaityti toliau
Bronsky, Alina. Paskutinė babos Dunjos meilė: romanas/ A. Bronsky; iš vokiečių k. vertė Vytenė Saunoriūtė. – Vilnius: Aukso žuvys. – 130 p.
Vidinė nuostata – gyventi
Patraukli moralinėmis nuostatomis ir paprasto žmogaus vaizduojama stiprybe fikcinė istorija. Ir, be abejo, humoru trykštanti gyvenimo patirtis. Skaityti toliau
Steinbeck, John. Apie peles ir žmones: apysaka/ J. Steinbeck; iš anglų k. vertė Virgilijus Čepliejus. – Vilnius: Jotema, 2019. – 128 p.
Negailestinga realybės fiksacija
John Steinbeck (1902 – 1968) garsus, daugelio visame pasaulyje žinomų knygų („Rūstybės kekės“, 1939, „Mūsų nerimo žiema“, 1961) autorius, 1962 metais apdovanotas Nobelio premija už literatūrą. Skaityti toliau
Sabaliauskaitė, Kristina. Silva rerum IV: romanas/ K. Sabaliauskaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 399 p.
Istorinė kostiumų drama
Kas su manim negerai, kad net išgirtoji Silva rerum 4–oji dalis nei įtraukė, nei užliūliavo? Skaityti toliau
Radzevičiūtė, Undinė. Grožio ir blogio biblioteka/ U. Radzevičiūtė: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – p. 198
Tamsioji žmogaus ir istorijos pusė
Viena iš „Baden Badeno“ istorijų „Valteris Šulcas“ išplėtota, įvedant gerai žinomus faktus, asmenis, istoriškai atsigręžiant į dvidešimto a. Vokietijoje vykstančius pasikeitimus, tiksliau sakant, makabriškąją visuomenės ir atskirų individų elgesio pusę.
Mysliwski, Wieslaw. Traktatas apie pupelių gliaudymą: romanas/ W. Mysliwski; iš lenkų k. vertė Kazys Uscila. – Vilnius: Mintis, 2009. – 399 p.
Žmogaus būties paslaptis
Nors skaitau ne pirmą W. Mysliwskio knygą, nepaliauju stebėtis jo matymo horizontais ir gebėjimu žongliruoti žodžiu. Regis, įveda į gana senoviškos literatūros pasaulį: ir pasakojimo temomis, ir pateikimo būdu – pasakorius ir iš jo lūpų sklindančios visokiausios, iš pirmo žvilgsnio, atsitiktinės istorijos, bet kuo toliau skaitai, tuo junti, kad apie ką bepasakotų šis rašytojas, tai visa apimančios, bedražmogiškos aktualijos, ir laikas – esamas, būtas, būsimas persipina ir tampa vieniu. Nes visa kas – mintys. Ir žodžiai. Ir centre visada žmogus. O žmogus ne tiek ir skiriasi, ne tai kad vakarykštis ar užvakarykštis, ir prieš šimtą, tūkstantį metų: trokšta tų pačių vertybių, verkia dėl panašių skaudulių.
Stepnova, Marina. Sodas: romanas/ M. Stepnova; iš rusų k. vertė Dalia Saukaitytė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 344 p.
Kirviu per tradicijas
Trečioji M. Stepnovos knyga lietuviškai, įtraukianti ir teikianti tikrą skaitymo malonumą. Stiliaus atžvilgiu, manyčiau, tarp „Lazario moterų“ ir „Italų pamokų“. Kalba nėra tokia kapota, o sakiniai nėra maksimaliai sutrumpinti kaip pastarojoje, bet ir neišsiplėtoja įvairiausiomis atšakomis, nuokrypiais kaip „Lazario moteryse“. Tiesa, ir visų trijų skirtingi vertėjai: S. Parulskis, L. Spurgienė, D. Saukaitytė. Taigi tik skaitantys rusiškai gali pajusti tikruosius Stepnovos pasakojimo ypatumus, nors lietuviškai visos trys knygos skaitosi puikiai ir vertėjams skaitytojas tegali tarti ačiū.
Gavran, Miro. Kafkos draugas: romanas/ M. Gavran; iš iš kroatų kalbos vertė Laima Masytė ; iliustravo Aistė Tarabildienė. – Vilnius: Gelmės, 2020. – 167 p.
Įpareigojanti draugystė
Biografinis romanas apie vieną žymiausią ir keisčiausią pasaulio rašytoją, tiesmukas pavadinimas pasako ir kūrinio temą: dviejų žmonių draugystę. Studijų laikais susipažinę Maksas Brodas ir Francas Kafka liko dra
